|
Komunizmą į tribunolą
Edmundas Simanaitis
Politinių kalinių ir tremtinių organizacijų aktyvistai tebetęsia išskirtinės svarbos darbą, siekdami įvertinti komunizmo nusikaltimus tautai, žmonijai, taikai. Pašaliečiui gali kilti natūralus klausimas kodėl teisinės veiklos drąsiai ir ryžtingai imasi buvusieji GULAGo belaisviai ir Sibiro tremtiniai, o ne valstybės institucijos?
Genocido aukos siekia atkurti teisingumą
Komunistų vykdyto masinio teroro nusikaltimai pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę vertintini kaip genocidas. LR Konstitucija byloja, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija (5 str.), o 109-asis Pagrindinio Įstatymo straipsnis teigia, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
Taigi, turime savo išrinktą Valstybės valdžią, kuri turėtų paraginti Lietuvos Temidę atlikti tai, kas gerokai uždelsta, bet anaiptol nepamiršta. Buvusieji GULAGo belaisviai ir Sibiro tremtiniai, jausdami atsakomybę dėl neatkurto teisingumo, neliko nuošalyje. Pasyvus laukimas jų netenkino. 2000 metais Vilniuje tarptautinis kongresas ir Visuomeninis tribunolas įvertino komunizmo nusikaltimus. Tarptautinė mokslinė konferencija Vilnius-2005 šį svarbų darbą pratęsė.
Istorinės atminties formavimo veiksnys
2007 m. birželį vyko tarptautinė konferencija Komunizmą į tarptautinį tribunolą, surengta vienu metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Makedonijoje ir Slovakijoje. Šis renginys sukėlė didelį susidomėjimą Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos organizacinis komitetas praėjusių metų pabaigoje išleido konferencijoje skaitytus pranešimus lietuvių kalba. Anglų kalba išleistame variante pateikiami ir kitose šalyse skaityti pranešimai.
Prof. Egidijaus Aleksandravičiaus įvadiniame straipsnyje rašoma: Komunizmo nusikaltimai ir Visuomeninio tribunolo bandymai juos atskleisti lieka labai svarbus tos atminties formavimo faktorius, primenantis ne tik kruvinus XX amžiaus istorijos įvykius, bet ir nuoširdžias pastangas tų, kurie prisiėmė misiją neleisti mums užmiršti. Štai kodėl įvairių komunistinių režimų aukos, mokslininkai ir liudininkai, tyrėjai ir visuomeniniai veikėjai kalba apie tai, kas turi būti įrašyta į naujos Europos tapatybės knygą.
Ką įrašys į nūdienės Europos tapatybės knygą?
Vidurio Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, tapo ES narėmis atsinešdamos kruvinų nacizmo ir komunizmo eksperimentų traumas. Vakarų šalys pripratintos smerkti tik nacizmo nusikaltimus ir nenoriai priima komunistinio teroro ir masinių žudynių vaizdinius. Antroji aplinkybė, trukdanti realiai suvokti bolševizmo bjaurastį ir keliamą pavojų, yra šiandieninės Rusijos atminties politika, kuri neigia sovietmečiu vykdytus genocido nusikaltimus prieš mažesnes ir silpnesnes kaimynes valstybės, tarp jų ir Lietuvą. Išvada peršasi tik tokia: sovietų ir nacių kartu suplanuoti ir vykdyti karo ir genocido nusikaltimai turėtų būti vienodai vertinami ir vienodai smerkiami.
Dabarties tikrovė ir pavojus taikai
Prof. Vytautas Landsbergis savo pranešime apie tarptautinį bendradarbiavimą įvertinant komunistinių režimų nusikaltimus padarė keletą įsimintinų pastabų. Komunizmas tai ne tik tariamos nuolatinės klasių kovos doktrina ir neapykantos kurstymas, kruvinas populizmas siekiant užvaldyti pasaulį utopinės gerovės vardan. Komunizmas reiškėsi kaip represinė totalitarinė valdymo sistema ir šis modelis išlieka arba atgimsta, konstatuoja autorius ir čia pat pateikia itin svarbią išvadą: Todėl komunizmo mutantai, lygiai kaip ir seniau niekinantys demokratiją, o vertinantys vien jėgą ir smurtą, yra dabarties tikrovė ir pavojus taikai. Palyginimas su Vakarų patirtimi negali nerūpėti laisvų šalių piliečiams: Blogiausia ir net grėsminga, kad Rusija pasirodė moraliai, politiškai ir teisiškai nepajėgi (neįgali?) susitvarkyti, kaip Vokietija susitvarkė su savo bloga nacionalsocialistinio laikotarpio patirtimi. Šių vertinimų nedera laikyti kaltinimu rusų tautai. Jie taikomi tik valdančiajam režimui.
Leidinys, padedantis stabdyti nu(si)pilietinimą
Knyga Komunizmą į tarptautinį tribunolą naudinga Lietuvos politikui, besidarbuojančiam savivaldos, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu, ir piliečiams, besidomintiems okupacijos metų patirties ir dabarties pilietinėmis aktualijomis. Apie tai knygoje rašo Ronaldas Račinskas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius.
Atkreipia dėmesį autoriaus pastabos: Iki šiol nėra aiškaus moralinio-politinio sovietinės praeities vertinimo, galima liūdnai konstatuoti, kad dėl to Lietuvoje įsivyrauja sovietinė arba posovietinė tapatybė, kuri dar baisesnė ir ciniškesnė, istorijos mokymasis yra nužmogintas ir nupilietintas. Žinoma, verta ir rekomenduotina susipažinti ir su kitų autorių straipsniuose teikiamomis mintimis ir išvadomis.
Belieka tik padėkoti leidinio rengėjams už išskirtinės svarbos darbą, kuris dar ilgai bus aktualus ir reikalingas kaip pilietinės savimonės ugdymo ir stiprinimo priemonė.
© 2010 XXI amžius
|