2010 m. kovo 17 d.
Nr. 21
(1806)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

„Buvimas mažuma yra Dievo dovana“

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Moldovos
katalikų ganytoju Kišiniovo
vyskupu Antonu Koša

Darnūs santykiai su valdžia

Pastaruoju metu Moldovos katalikų problemos ir šalies sostinės Kišiniovo vyskupo Antono Košo pavardė dažnai šmėkščiojo tarptautinės religinės žiniasklaidos pranešimuose. Vasario viduryje Vatikane su ad limina vizitu lankėsi Rumunijos katalikų vyskupai, tarp kurių buvo ir vienintelis Moldovos Katalikų Bažnyčios hierarchas, papasakojęs Šventajam Tėvui ir žurnalistams apie nedidelės tikinčiųjų bendruomenės padėtį. O vasario 25–28 dienomis Kišiniove vyko Pietryčių Europos vyskupų konferencijų pirmininkų susitikimas, kuriame buvo svarstyta Katalikų teisės tose šalyse, kuriose jie yra mažuma.

Kaip tik tokia situacija yra ir Moldovoje, kur katalikai sudaro tik 1 proc. visų šalies gyventojų. (Dauguma iš 4 milijonų moldavų yra stačiatikiai, priklausantys Maskvos arba Rumunijos patriarchatams.) Šiai negausiai bendruomenei vadovauja energingas 48-erių metų vyskupas A. Koša, kuris Kišiniovo ordinaru darbuojasi jau visą dešimtmetį. Bendruomenė garsėja ne tik pastoracine, bet ir socialine veikla. Moldovos katalikų sielovados tarnystėje yra 18 diecezinių kunigų, 16 kunigų vienuolių ir 43 seserys vienuolės. Visoje šalyje veikia 17 parapijinių bažnyčių ir penki jaunuoliai ruošiasi kunigystei seminarijose. Bendruomenei, turinčiai vos 35–40 tūkstančių tikinčiųjų, tai iš tikrųjų įspūdingi skaičiai.

Moldovos Katalikų Bažnyčios santykiai su valstybine valdžia yra gana darnūs, šalyje vertinamos katalikiškosios jaunimo ugdymo bei paramos vargšams iniciatyvos. (Didesnė dalis Moldovos gyventojų gyvena skurde, 25 proc. moldavų yra palikę šalį ir uždarbiauja svetur. 68 proc. visų migrantų yra moterys, todėl Moldovoje daug be priežiūros paliktų vaikų, kurių globa užsiima katalikiškos socialinės  institucijos.) Vasario 26 dieną priėmęs Pietryčių Europos episkopatų vadovų susitikimo dalyvius Moldovos premjeras Vladas Filatas dėkojo Bažnyčiai už paramą ir pabrėžė, kad visų pokomunistinės, posovietinės visuomenės socialinių bei ekonominių problemų priežastis yra moralinė krizė. „Todėl mes turime sugrįžti prie šių problemų šaknų, žinodami, iš kur atėjome ir kur einame, – sakė vyskupams ministras pirmininkas. – Ir Bažnyčia turi suvaidinti reikšmingą vaidmenį Moldovos kelyje į Europą“.

Sunkios migracijos pasekmės

Vasario mėnesį su Rumunijos Katalikų Bažnyčios hierarchais lankydamasis Romoje Kišiniovo vyskupas A. Koša davė išsamų interviu Italijos katalikų žinių agentūrai SIR. Jis džiaugėsi neseniai šalyje įvykusiomis politinėmis permainomis: prieš metus Moldovoje vykusiuose parlamento rinkimuose pagaliau buvo įveikti komunistai ir keturios opozicinės partijos sudarė naują koaliciją. Tačiau visiško politinio stabilumo dar nėra, nes parlamentui nepavyko išrinkti naujo prezidento (nauji rinkimai numatyti vasaros pabaigoje). Nors istoriniai ryšiai su Rusija išliko, tačiau dabartinė vyriausybė ryžtingai siekia suartėjimo su Europos Sąjunga, pažymėjo vyskupas A. Koša.

Kalbėdamas apie socialinius rūpesčius, ganytojas pripažino, kad globalinė krizė tapo sunkiai pakeliama ir Moldovai, ypač dėl užsienio investicijų sumažėjimo. Nors išliko nedidelės pramonės įmonės ir žemės ūkio sektorius, tačiau daugelis žmonių verčiasi iš užsienyje dirbančių giminaičių paramos. Šeimos liko namuose, todėl paliktus vaikus vyskupas A. Koša vadina „socialiniais našlaičiais“. Daugybė senų žmonių yra apleisti ir užmiršti, gyvena tragiškai skurdžiomis sąlygomis. „Todėl lengvai galima suprasti, kodėl Moldovos Katalikų Bažnyčios socialinis veikimas yra toks svarbus“, – sakė ganytojas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į Moldovai itin skaudžią prekybos žmonėmis problemą. „Daug jaunų moterų tampa kriminalinių organizacijų aukomis ir yra pardavinėjamos Europos gatvėse“, – kalbėjo vyskupas A. Koša. Jis pabrėžė, jog Katalikų Bažnyčia Moldovoje daug jėgų skiria kovai su šiuo blogiu,  per „Regina Pacis“ fondą bendradarbiaudama su politikais ir jaunais žmonėmis, ypač studentais. Ganytojas pastebėjo, kad nelegalus moterų eksportas prostitucijai dabar sumažėjo, tačiau plečiasi vadinamasis „seksualinis turizmas“, kada užsieniečiai į Moldovą atvyksta pirmiausia šiuo tikslu. „Todėl Katalikų Bažnyčia dabar stengiasi iškelti moters orumo koncepciją ir ragina iš naujo atrasti tikrąją moteriškumo vertę“, – aiškino vyskupas A. Koša.

Atsakydamas į Italijos katalikų žinių agentūros SIR klausimą, ko dabar Moldovos gyventojams labiausiai reikia ir ką mažumoje esanti Katalikų Bažnyčia evangelizaciniu ir socialiniu atžvilgiu jiems gali duoti, Kišiniovo katalikų vyskupas A. Koša pirmiausia nurodė į prasmingų tarptautinių santykių ir kontaktų plėtrą. Pernelyg ilgai Moldova buvo izoliuota buvusios Sovietų Sąjungos periferija ir iš to ribotumo reikia išeiti. „Moldovos žmonėms reikia daugiau žinių apie Europą ir apie Bažnyčios vaidmenį įvairiuose europizacijos procesuose“, – sakė ganytojas. (Galbūt šia prasme derėtų atnaujinti kontaktus su Lietuvos katalikų bendruomene, kurie sovietiniais laikais, ypač pogrindinėje veikloje, bendrose piligriminėse kelionėse buvo gana glaudūs – M. B.)

Integracijos į Europą poreikis

Moldovai yra ypač aktuali evangelizacija, liaudiškoji parapijinė katechezė ir tiesiog artimesnis žmonių bendravimas su sielovadininkais. Reikia krikščioniškų jaunų žmonių susiėjimų, kurie juos ištrauktų gatvės aplinkos į gaivinančią ir saugią, dvasingumo kupiną aplinką. Reikia aktyvesnių artimo meilės darbų, kurie vargstantiems žmonėms duotų duonos ir vilties, aiškino vyskupas A. Koša.  Jis nurodė į katalikiškuosius švietimo projektus, per kuriuos kunigai ir vienuolės suteikia jaunimui daugiau dvasinio tikrumo. Tačiau tai nėra prozelitizmo pastangos, vadinasi, jomis nėra siekiama žmonių atitraukti nuo moldavų daugumos išpažįstamo stačiatikių tikėjimo.

Priminęs, kad Katalikų Bažnyčia Moldovoje yra mažuma, ganytojas patvirtino, kad buvimas „mažumos Bažnyčia“ suteikia dideles galimybes pastoracinei veiklai, nes jos efektyvumas priklauso nuo individualaus patikimumo. Nurodęs į atskirus atsivertimo į katalikybę atvejus, jis aiškino, kad tokie pasirinkimai yra motyvuojami katalikiškojo mokymo naujumu, konkrečiais įsipareigojimais bei nuoseklumu. „Šiandien Katalikų Bažnyčia Moldovoje sėja sėklą, kurios vaisius rinks kitos kartos dvasininkai ir kitoje istorijos atkarpoje. Mes neturime išgyventi dėl to, kad esame mažuma, nes tai didelė Dievo dovana, – kalbėjo vyskupas A. Koša. – Mums labiau reikia baimintis tapti „nenaudinga sėkla“, tai yra nesuteikiančia Moldovos žmonėms to, ko jie teisėtai nori gauti, kad stiprėtų savo žmogiškoje ir krikščioniškoje plotmėje“.

Baigdamas pokalbį jis patvirtino, kad Moldovai reikia tapti integruota Europos dalimi, o ne šalia esančia valstybe, užimančia tarpinę padėtį tarp buvusio sovietinio bloko ir Europos Sąjungos. Žinoma, šiame procese teks išspręsti nemažai savų namų problemų, pavyzdžiui, separatistinio Uždniestrės regiono, korupcijos, nelegalios migracijos, sienų su Ukraina ir Rumunija priežiūros, pagaliau, įstatyminio valdymo stiprinimo klausimus. Šiose srityse turi būti bent jau aiškus pasirinkimas, nes to iš naujųjų kandidatų reikalauja Europos Sąjunga. O iš Europos vietiniai krikščionys laukia tvirtesnio vertybių palaikymo, ypač ginant šeimą, gyvybę, tikrąją demokratiją ir žmogiškąjį orumą, pažymėjo Moldovos katalikų dvasinis vadovas vyskupas A. Koša.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija