|
Kaip paminėsime Žalgirio mūšį
Didvyriška Lietuvos istorija mums duoda teisę ir pareigą iš jos stiprybės semtis, ją atminti ir gerbti. Liepos 15-oji lietuvių ginklo svarbiausios pergalės data. Kaip Ją pagerbs Lietuva: kariai, šauliai, valdžios atstovai, Vytauto Didžiojo universitetas, šaunūs sportininkai žalgiriečiai? Didi pergalė seniai verta parado.
Jau laikas pradėti ruoštis Žalgirio pergalės 600-osioms metinėms. Prieš 75 metus mūsų tautos didvyriai lakūnai Darius ir Girėnas žinojo, kada pradėti savo Lietuvos garbei skirtą žygdarbį. Mūsų inteligentai dabar laužo galvas, kam ir kokį paminklą derėtų pastatyti svarbiausioje sostinės aikštėje. Prisiminkime, ką Maironis daugiau kaip prieš šimtą metų rašė savo poemoje Jaunoji Lietuva:
Prakilnesnė visiems valdovo mintis;
Jiems rytojaus rūpėjo iškilmė;
Kai didvyriui tėvynė paminklą atidengs
Ir prieš Vytautą Didį šimtai nusilenks,
Jį pagerbs įkvėptoji giesmė!
Maironio žodžiai mums šventi, bet, deja, įvykdyti jų nesugebėjome. O anuomet poetas drąsiai fantazavo, jog Vilniuje:
Dar Naujalis, batutą iškėlęs, palaukė,
o kad mostelėjo juo, giesmininkai užtraukė
Jakšto himną taip šaunų, net augo dvasia!
Rodės Vytauto Didžiojo užburtas šešėlis
Prakalbėjo patsai, iš kapų prisikėlė!
Ašarėlės pražibo visiems akyse.
Ar dabar mes nesutiktume iš to džiaugsmo verkti? Ar jau nebetikime, kad:
Bet kai raitą stovylą tam dvasios galiūnui
Atidengus tėvynė pašvęs savo sūnui,
Be kepurės šimtai prieš jį galvą nulenks!
Duok, Dieve, mums išminties amžių atmintį susigrąžinti, Žalgirį ir Vytautą Didį paminėti kaip minėjo 1930 metais lietuviai. Ar mes prastesni?
Juos suvienijo Vytauto amžinas vardas,
Tas didžios praeities tartum magiškas kardas,
Jau ne vieną lietuvį iš miego prikėlęs!
Vilniečiai dosniai sumokėjo už pasibjaurėtiną vamzdį, tačiau Vytauto Didžiojo paminklo nei jo kenotafo Katedroje dar nepastatė
Vytautas NARAŠKEVIČIUS
© 2010 XXI amžius
|