| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Lankėsi užsienio lietuvių sielovados vadas Bronius VERTELKA
Kovo 5-ąją Utenos Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje lankėsi užsienyje gyvenančių lietuvių sielovados vadas prelatas Edmundas Putrimas. Garbingąjį svečią sutiko ligoninės direktorė Žaneta Valiulienė, vyr. slaugytoja Nijolė Neliupšienė, nuoširdi ligoninės bičiulė Dauniškio gimnazijos mokytoja Onutė Aleknavičienė, pranciškonės vienuolės Dolorita Butkus ir Mišelė Garas. Prelatą į Uteną atvežė jo krikštasūnis Karolis. S. Dolorita prelatui pirmiausia aprodė jaukią koplytėlę ir paaiškino, kas iš kur gauta. Svečias, pamatęs menišką medinį altorių šypsodamasis tarė: Tokį į savo lagaminą pasiimčiau. Paskui vyko nuoširdus pokalbis. Prelatas jautėsi kaip namie, noriai atsakė į klausimus. S. Dolorita džiaugėsi, jog įrengiant ligoninę daugybė darbų padaryta Lietuvių katalikų religinės šalpos fondo, kurio viceprezidentas yra prel. E. Putrimas, lėšomis. Iš šios paramos buvo įrengta mokymo salė, įsigyta deguonies sistemos įrengimai, rekonstruota skalbykla, nupirktas automobilis, atliktas virtuvės remontas. Prelatas sakė esąs likęs patenkintas ligoninės darbuotojų nelengvu, bet itin svarbiu darbu. Juk čia ligoniai būna labai sunkioje būklėje, padeda jiems išgyventi savo paskutiniąsias dienas. (Ligoninė įsikūrė šviesaus atminimo dekano kun. P. Adomonio iniciatyva 1996 metais.) Šiuo metu ligoninėje gydomi 68 ligoniai (daugiau ir negalėtų priimti), o norinčių patekti į ją vis daugėja. Būtų galima plėstis, iš gretimo pastato išsikėlus mokesčių inspekcijai, bet tam reikia didelių investicijų. E. Putrimas gimė Toronte. Jo tėvai į Kanadą atvyko 1949 metais. Vienerius metus jie turėjo dirbti nemokamai. Prelatas pasakojo, jog nuo mažens neabejojo kuo būti. Į kunigus jį įšventino popiežius Jonas Paulius II Romos Šv. Petro bazilikoje. E. Putrimas dirbo Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje, Toronte, o prieš 7 metus buvo paskirtas Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatu užsienio lietuvių sielovadai. Sunku rasti šalį, kurios lietuvių bendruomenės nebūtų aplankęs prelatas. Abu jo tėvai gyvi ir gyvena Toronte. Iš jų pasakojimų mažas Edmundas žinojo apie Lietuvą. Gražiausi tėvų prisiminimai iš jaunystės dienų buvo perduoti sūnui. Pirmą kartą Edmundas į Lietuvą atvyko 1978 metais. Vyko per Maskvą ir Vilniuje galėjo paviešėti 5 dienas. Sovietinė Lietuva jaunam žmogui paliko slegiantį įspūdį, bet kartu jam buvo įdomu. 1985 metais, ką tik įšventintas kunigu, E. Putrimas Vilniuje, viename Šeškinės butų, pakrikštijo brolio sūnų Karolį. Buto šeimininkai sūnaus krikštą šventė kaip jo gimtadienį. Krikštynos vyko slapčiomis ir apie tai mažai kas žinojo, nors namo apačioje stovėjo mašina su antenomis. Tas pats Karolis ir atvežė prelatą į Uteną. Pranciškonės vienuolės s. Dolorita Butkus ir Mišelė Garas į Uteną atvyko prieš 18 metų. Tada nebuvo net vandens nusiprausti, bet vienuolės pasitaikė kantrios. Dolorita mokėsi kalbėti lietuviškai. Mišelė, gimusi netoli Utenos ir ilgus metus gyvenusi užsienyje, nepamiršo gimtosios kalbos. Ji Saulės gimnazijoje vaikams dėstė anglų kalbą, mokė tikybos, o s. Dolorita rūpinosi ligoninės kūrimu.
Utena
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |