2010 m. balandžio 7 d.
Nr. 26
(1811)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Dievo Motinos šventė Libane paskelbta valstybine

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
su Libano ministru pirmininku
Saadu Haririu ir jo šeima

Bendros krikščionių ir musulmonų pastangos

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai liturginė šventė, minima kovo 25-ąją, šiemet Katalikų Bažnyčioje celebruota Didžiosios savaitės išvakarėse, nuo šiol Libane paskelbta valstybine švente ir bus nedarbo diena. Tai unikalus atvejis, kadangi šioje Šventajai Žemei gretimoje arabų šalyje, kurią Biblija mini daugiau kaip 70 kartų, daugumą gyventojų sudaro musulmonai. Ir kaip tik islamo išpažinėjų aktyvistai, siekdami artimesnių santykių su krikščionimis, labiausiai rūpinosi, kad Dievo Motinos šventė, kartu ženklinanti faktiškąjį Dievo Žodžio įsikūnijimą (angelo Gabrieliaus pranešimas dėl Jėzaus pradėjimo ir Marijos nuolankus fiat), taptų valstybine. Nors islamas nepripažįsta Jėzaus dieviškosios prigimties, bet gerbia Jį kaip pranašą, o Koranas patvirtina, kad Jį pagimdžiusi Marija buvo skaisti mergelė.

Libano krikščionių ir musulmonų dialogo komisijos generalinis sekretorius Mohamadas al Samakas, kuris yra ir Libano musulmonų sunitų didžiojo muftijaus patarėjas, tarptautinei katalikų žinių agentūrai „Zenit“ sakė, kad dėl projekto Viešpaties Apreiškimo šventę paskelbti valstybine švente su Libano vyriausybės atstovais buvo dirbama net trejus metus. Pats M. al Samakas gerai žinomas Vatikane – jis tapo pirmuoju musulmonu, dalyvavusiu Vyskupų Sinodo sesijoje, kai dar 1995 metais popiežius Jonas Paulius II buvo sušaukęs specialią Sinodo asamblėją aptarti Libano padėtį. M. al Samakas buvo vienas iš 138 žymių tarptautinių musulmonų veikėjų, kurie 2007 metais paskelbė garsųjį atvirą laišką popiežiui Benediktui XVI „Bendras Žodis tarp mūsų ir jūsų“, kviečiantį į artimesnį tarpreliginį bendradarbiavimą.

Kovo pradžioje interviu „Zenit“ agentūrai M. al Samakas aiškino, kad rengdami projektą dėl kovo 25-osios paskelbimo valstybine švente, Libano krikščionių ir musulmonų veikėjai organizavo bendrus pasitarimus, analizavo Evangelijos ir Korano vietas, kuriose rašoma apie Mariją, ir nustatė, kad šiuo atžvilgiu yra daug bendrumo tarp abiejų religijų. Paskui Krikščionių ir musulmonų dialogo komitetas kreipėsi į Libano vyriausybę, kviesdamas pripažinti kovo 25-ąją nedarbo diena, kuri taip pat būtų abiejų religinių bendruomenių bendradarbiavimo švente. Libano ministras pirmininkas Saadas Hariris (Sa’ad al Din al Hariri), rengdamasis vasario pabaigoje vykusiam vizitui į Vatikaną, labai palankiai priėmė šią iniciatyvą ir netrukus buvo paskelbtas atitinkamas jo dekretas dėl naujosios valstybinės šventės.

Apie šias pastangas Jungtinių Valstijų katalikų žinių agentūrai CNS kalbėjo žymus Libano krikščionių ir musulmonų bendradarbiavimo skatintojas šeichas Mochamedas Nokaris, dirbantis Beiruto Šv. Juozapo katalikų universiteto tarpreliginio dialogo centre. Jis yra vienas  kasmetinio krikščionių ir musulmonų dialogo susitikimo „Kartu su mūsų Motina Marija“, skatinančio bendrą Švč. Mergelės Marijos misijos supratimą, organizatorių. Tuose susitikimuose dalyvauja ir tarptautiniai veikėjai, pavyzdžiui, šiemet buvo pakviestas kalbėti buvęs Lenkijos prezidentas ir „Solidarumo“ lyderis Lechas Valensa, kuris rodo gilų pamaldumą Dievo Motinai.

Dialogas dėl taikos Artimuosiuose Rytuose

„Dievas mums davė Ievą, kaip žmonijos motiną, – sakė šeichas M. Nokaris. – Bet Jis taip pat mums yra davęs kitą motiną, švelniąją ir vienijančią motiną, kuri yra mūsų Motina Marija“. Šeichas pabrėžė, kad musulmonų religija neturi jokių doktrininių prieštaravimų dėl kovo 25-osios visuotinio celebravimo. Todėl jis labai džiaugėsi, kada Libano premjeras S. Hariris paskelbė dekretą dėl naujosios valstybinės šventės, kuri kartu yra „Sitna Miriam“ (taip musulmonai pagarbiai įvardija Dievo Motiną) visuotinė pergalė. Šeichas priminė, kad tarp maldininkų, besilankančių Libano didžiausioje Harisos Dievo Motinos šventovėje, dažnai galima pastebėti ir musulmonus piligrimus.

Didžiausios Libano krikščionių bendruomenės Maronitų Katalikų Bažnyčios vyskupai sveikino šalies vyriausybės sprendimą dėl kovo 25-osios paskelbimo valstybine švente. Ganytojai pabrėžė, kad tokiu būdu Libanas „duoda žinią pasauliui“, kokią svarbią vietą krikščionybėje ir islame turi Švč. Mergelė Marija, padedanti suartinti abiejų tikybų išpažinėjų širdis. Šia proga Beirute buvo inauguruotas parkas, kurio centre nuspręsta pastatyti stilizuotą Marijos statulą su krikščionybės ir islamo simboliais.

Po vasario 20 dieną popiežiaus Benedikto XVI suteiktos privačios audiencijos Libano premjerui S. Haririui ir jo šeimai, Vatikane paskelbtame komunikate patvirtinta bendra nuostata, kad Libanas turi būti įvairių religijų taikaus sugyvenimo vieta. (Iš 4 milijonų Libano gyventojų dabar apie 60 proc. yra skirtingų grupių musulmonai ir 40 proc. – krikščionys, kurie taip pat priklauso įvairioms konferencijoms. Šalies konstitucija įpareigoja religinį balansą išlaikyti ir svarbiausiose valdžios institucijose: Libano prezidentu turi būti krikščionis maronitas, vyriausybės vadovu – musulmonas sunitas, parlamento pirmininku – musulmonas šiitas.)

Vatikano žinių tarnybos pranešime pažymima, kad premjero S. Haririo pokalbis su Šventuoju Tėvu (vėliau vyriausybės vadovas dar susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi („premjeru“) kardinolu Tarcizijumi Bertone ir užsienio reikalų ministru arkivyskupu Dominiku Mamberčiu) vyko labai nuoširdžioje atmosferoje. Pažymėta, kad ieškant taikių sprendimų Artimųjų Rytų regiono konfliktams, reikia stiprinti tarpkultūrinį ir tarpreliginį krikščionių ir musulmonų dialogą. (Daugelio skaudžių pilietinių bei tarptautinių konfliktų neišvengė ir labai jautrioje geopolitinėje padėtyje esantis Libanas. Prieš penkerius metus per teroristinį pasikėsinimą buvo nužudytas premjero S. Haririo tėvas Rafikas Hariris, kuris taip pat yra vadovavęs Libano vyriausybei.)

Susitikime pripažinta, kad taikos atkūrimui ir įtvirtinimui turėtų svariai pasitarnauti spalio mėnesį Vatikane įvyksianti Artimiesiems Rytams skirta Vyskupų Sinodo asamblėja, į kurią, matyt, taip pat bus pakviesti ir musulmonų atstovai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija