2010 m. balandžio 7 d.
Nr. 26
(1811)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Apie knygą ir knygnešius

Benjaminas ŽULYS

Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus sodelyje daug metų stovi išraiškinga skulptūra „Knygnešys“, skirta lietuviškos spaudos platintojams caro okupuotoje Lietuvoje. Apie tai, koks sunkus buvo kelias į lietuvišką žodį, prisiminta ir neseniai Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto bibliotekoje surengtoje popietėje, skirtoje Knygnešio dienai „Kai sutemos dengė baltąsias lankas“. Renginio iniciatorės – bibliotekos vedėja Laimutė Ramanauskienė ir bibliotekininkė Egidija Sveikauskienė.

Pirmiausia buvo prisimintas vienas žymiausių Lietuvos knygnešių Jurgis Bielinis, kurio vaikaitis Jurgis Bielinis, didelis knygos mylėtojas, dalyvavo renginyje.

Taip pat  – kolegijos dėstytojas, žinomas knygos gerbėjas, apie 8000 leidinių bibliotekos šeimininkas Ričardas Venckus.

J. Bielinio vaikaitis kalbėjo apie tai, kad knygnešystė – tai ištisa epopėja. Tūkstančiai patriotų dalyvavo lietuviškų laikraščių, žurnalų leidyboje, juos platino. Daug patriotų buvo kalinami, tremiami į Sibirą, ne vienas jų tremtyje mirė. J. Bielinis į knygnešystę  įsitraukė dar jaunystėje. Susibičiuliavęs su vyskupu Motiejumi Valančiumi, kuris buvo ne vien ganytojas, blaivybės propaguotojas, bet ir lietuviško žodžio platintojas, gavo iš jo kelis tūkstančius rublių ir išvyko pas Tilžės katalikų kunigą Zabermaną susitarti dėl katalikiškų leidinių spausdinimo. Kunigas išplėtojo plačią leidybinę veiklą. J. Bielinis su K. Ūdra, V. Kazanausku, J. Nasreckiu, Račiūnu, J. Sakalausku Garšvių kaime įkūrė knygų platinimo organizaciją. Savo šeimos ūkį perdavė tvarkyti žmonai, o pats ėmėsi vien knygnešio, švietėjo veiklos ir tapo vyskupo M. Valančiaus ir J. Zabermano ryšininku. Per beveik 40 metų Jurgis per sieną pergabeno kone pusę svetur išspausdintų knygų ir laikraščių, sukūrė spaudos platinimo tinklą, išugdė visą knygnešių ir švietėjų dinastiją. Ne veltui jis buvo vadinamas „knygų karaliumi“. Už tai ne kartą buvo suimtas, tardytas, kalintas, bet vis pavykdavo pabėgti, pasislėpti ir toliau darbuotis Lietuvos labui. Be to, jis aktyviai bendradarbiavo periodinėje spaudoje – „Varpo“, „Ūkininko“, „Tėvynės sargo“, „Vienybės lietuvininkų“ bei kituose leidiniuose, parašė nemažai pažintinių knygelių. J. Bielinis buvo vienas pirmųjų kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę. Paryžiuje vykusiame lenkų kongrese jis pareikalavo pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, už tai iš kongreso buvo pašalintas. J. Bielinio šūkis buvo  „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Ir nepriklausomybės jis beveik sulaukė. Beveik todėl, kad mirė eidamas į Vilniaus konferenciją, kuri Lietuvos nepriklausomybę paskelbė „bendru visos tautos faktu“. Beje, J. Bielinio nuomone, Lietuva turėjo būti monarchinė valstybė, ją turėtų valdyti karalius. Jis net buvo numatęs kandidatą.

Knygnešio diena minima kovo 16-ąją, J. Bielinio gimimo dieną.

Kauno kolegijos dėstytojas R. Venckus su jam būdingu giliu įsitikinimu kalbėjo, kad knyga spinduliuoja gėrį, ir linkėjo kolegijos studentams, kurių čia susirinko gausiausiai, patirti kuo daugiau iš knygos sklindančio džiaugsmo. Jis teigė, kad į knygą reikia žiūrėti ne kaip į prekę, kurią galima  pirkti, parduoti, bet pirmiausia kaip į rašybos, kūrybos paveldą, istorijos šaltinį. Deja, dabar knygų skaitoma vis mažiau, jas pakeičia internetas. Knygos mylėtoją skaudina ir piktina neatsakinga šių dienų leidyba. Jis ne vienoje knygoje užtinka dešimtis korektūros, stiliaus, gramatikos klaidų. Susitikime R. Venckus jauniems žmonėms (daugiausia buvo merginos) uždavė įvairių klausimų iš knygos, literatūros istorijos ir teisingai atsakiusius apdovanojo knygomis.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija