2010 m. balandžio 9 d.
Nr. 27
(1812)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Tirpdykime širdžių įšalą

Vilniaus arkivyskupo metropolito velykinis žodis

Brangieji,

Šventų Velykų sulaukėme po atšiaurios žiemos. Simboliška, kad Nepriklausomybės atkūrimo sukakties metais ne tik ekonomikos bėdos, bet ir gilus speigas ilgai laikė sukaustęs Lietuvą. Tarsi buvome verčiami ilgėliau sustoti, apsimarinti ir apgalvoti, kokia kryptimi einame, kokius tikslus sau keliame, kokių principų laikomės. Gavėnia, Velykų laukimo laikas, kasmet mus skatina permąstyti Kristaus kelią ir savo kelią. Idant Prisikėlimo šventes pasitiktume apsivalę, sau ir Dievui pasižadėję bodėtis paklydimų, atsiliepti kviečiami begalinės Viešpaties meilės.


Prisikėlimo iššūkis

Kauno arkivyskupo velykinis sveikinimas

Apaštalas Jonas taip aprašo savo įspūdžius po Jėzaus prisikėlimo. Ankstų pirmosios savaitės dienos rytą Marija Magdalietė pranešė mokiniams, kad Mokytojo kapas tuščias. Jonas ir Petras nuskubėjo prie kapo ir pamatė viduje numestas drobules ir skarą. Tuomet Jonas įtikėjo, kad Jėzus prisikėlė. Įtikėjo anksčiau, nei prisikėlęs iš mirties Jėzus pasirodė jam ir kitiems mokiniams. Dievas apdovanoja tikėjimu pirmiausia tuos, kurie yra tyri ir labai mylintys. Šių žmonių gyvenime išsipildo Jėzaus palaiminimas: „Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą“ (Mt 5, 8).


Dievo planas žmogui

Vilkaviškio vyskupo velykinis laiškas

Evangelijos pasakoja, kad Velykų rytą moterys dar brėkštant atėjo prie Jėzaus palaidojimo vietos ir labai nustebo pamačiusios tuščią kapą. Dar labiau moteris pribloškė angelų liudijimas: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė!“ (Lk 24, 5–6). Šios patirtys joms tapo Velykų ryto žinia, kuri perkeitė jų liūdesį į džiaugsmingą viltį ir paskatino Prisikėlimo naujiena dalytis su artimais žmonėmis.


Prisikėlęs Kristus teišlaisvina iš nuodėmės

Šiaulių vyskupo sveikinimas

„Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, Jis prisikėlė!“ (Lk 24, 5b–6a).

Brangūs broliai ir seserys, tai stulbinanti tiesa, kuri mus išlaisvina iš netikrumo ir abejonių. Moterys, atėjusios prie kapo, neranda Jėzaus, kuris buvo ten palaidotas. Jos išsigando, bet du vyrai spindinčiais drabužiais joms sako: „Nėra jo čia, jis prisikėlė“ (Lk 24, 6a).


Tik prie altoriaus yra mūsų išgelbėjimo šaltinis

Panevėžio vyskupo velykinis laiškas

Brangūs ir mylimi broliai ir seserys! Aleliuja! Jėzus nugalėjo mirtį, Jis prisikėlė! Ir mus prisikelti kviečia, būti amžinai gyvais. Su džiaugsmu švenčiame Velykas – pergalę prieš mirtį.

Bet juk mirties kultūra skverbiasi į Lietuvą ir temdo mūsų džiaugsmą. Kaip nugalėsime ją? Vokietijoje restauruojant Mindeno baziliką uždarė visas stogo angas, o palėpėje jau buvo suskridę tūkstančiai balandžių. O per vasaros karščius po skardiniu stogu buvo neįtikėtinai karšta. Kai po kurio laiko užlipo į pastogę, išvydo neįtikėtiną vaizdą: visi balandžiai gulėjo negyvi ant lubų ties didžiuoju altoriumi ir visų galvos buvo nukreiptos į vieną centrą! Tik toliau restauruojant bažnyčią paaiškėjo priežastis: po altoriumi rastas 1000 metų senumo šulinys. Balandžiai jautė: kažkur giliai ties ta vieta yra gaivus vanduo – jų išsigelbėjimas. Ar tas sukrečiantis vaizdas nėra ženklas mums, XXI amžiaus žmonėms? Tik prie altoriaus yra mūsų išgelbėjimo šaltinis, tik prie to Gyvojo vandens šaltinio susitelkę išvengsime mirties! Be altoriaus, be maldos jau gyvenome: mirties kultūra siaučia Lietuvoje – abortai ir baisūs nužudymai nuošaliuose kaimų vienkiemiuose ir miestų gatvėse; alkoholis, o ypač narkotikai, žudo ir senus, ir jaunus. O dar nesąžiningumas, nejautrumas, neteisybė, korupcija, kyšininkavimas.


Rinkimės tą gyvenimo kelią, kuriame nugalima mirtis

Kaišiadorių vyskupo sveikinimas vyskupijos tikintiesiems

„Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą“ (Jn 10,10).

„Sveiki sulaukę šventų Velykų, linksmiausios šventės visų, kas tiki!“ – taip šiandien kartoja viso pasaulio krikščionys, susirinkę švęsti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo.

Kelias į prisikėlimą Jėzui nebuvo lengvas. Evangelijos aprašo ryžtingą Viešpaties norą keliauti į Jeruzalę ir ten įvykdyti visos žmonijos atpirkimą. Net patys apaštalai, girdėdami Jėzaus pranašystes apie tai, kas jo laukia Jeruzalėje, bandė jį nuo to atkalbėti, bet Jėzus dar ryžtingiau nukreipė savo žingsnius. Iškilmingas Jėzaus įžengimas į Jeruzalę jojant ant asilaičio atrodė atneš jam didžiulę sėkmę, nes žmonės tiesė ant kelio drabužius ir garsiai šaukė: „Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu!“ (Lk 19, 38). Tiesa, buvo fariziejų, kuriems nepatiko toks sutikimas, todėl jie paragino Jėzų sudrausti minią ir savo mokinius. Į tai Jėzus atsakė: „Sakau jums, jei šitie tylės – akmenys šauks!“ (Lk 19, 40).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija