|
Tik prie altoriaus yra mūsų išgelbėjimo šaltinis
Panevėžio vyskupo velykinis laiškas
Brangūs ir mylimi broliai ir seserys! Aleliuja! Jėzus nugalėjo mirtį, Jis prisikėlė! Ir mus prisikelti kviečia, būti amžinai gyvais. Su džiaugsmu švenčiame Velykas pergalę prieš mirtį.
Bet juk mirties kultūra skverbiasi į Lietuvą ir temdo mūsų džiaugsmą. Kaip nugalėsime ją? Vokietijoje restauruojant Mindeno baziliką uždarė visas stogo angas, o palėpėje jau buvo suskridę tūkstančiai balandžių. O per vasaros karščius po skardiniu stogu buvo neįtikėtinai karšta. Kai po kurio laiko užlipo į pastogę, išvydo neįtikėtiną vaizdą: visi balandžiai gulėjo negyvi ant lubų ties didžiuoju altoriumi ir visų galvos buvo nukreiptos į vieną centrą! Tik toliau restauruojant bažnyčią paaiškėjo priežastis: po altoriumi rastas 1000 metų senumo šulinys. Balandžiai jautė: kažkur giliai ties ta vieta yra gaivus vanduo jų išsigelbėjimas. Ar tas sukrečiantis vaizdas nėra ženklas mums, XXI amžiaus žmonėms? Tik prie altoriaus yra mūsų išgelbėjimo šaltinis, tik prie to Gyvojo vandens šaltinio susitelkę išvengsime mirties! Be altoriaus, be maldos jau gyvenome: mirties kultūra siaučia Lietuvoje abortai ir baisūs nužudymai nuošaliuose kaimų vienkiemiuose ir miestų gatvėse; alkoholis, o ypač narkotikai, žudo ir senus, ir jaunus. O dar nesąžiningumas, nejautrumas, neteisybė, korupcija, kyšininkavimas.
Popiežius Jonas Paulius II vieną savo encikliką pavadino Gyvybės Evangelija (Evangelium vitae). Kaip taikliai, kaip simboliškai pasakyta! Tik Jėzus nugali mirtį, tik Jėzaus Evangelija saugo gyvenimą ir teisingumą. Tik Jėzus nurita nuo kapo angos ir nuo mūsų gyvenimo kelio mirties akmenį. Nėra kitos jėgos, kuri nugalėtų mirtį ir neteisybę bei atgaivintų meilę kiekvienam žmogui.
Tad iš visos širdies kviečiame visus, brangūs Broliai ir Seserys: gelbėkimės ir gelbėkime. Atsisukime visi į altorių, į Jėzaus Evangeliją, į Bažnyčią. Nepraleiskime nė vienos dienos be maldos, nė vieno šventadienio be Mišių. Melskimės, melskimės ir dažniau eikime sakramentų. Atnaujinkime tą gyvybės dvasią ir sąžinės tyrumą šeimose, ypač savo šeimose. Atėjo toks laikas, kad daugiau laukti nebegalime žūsime. Nuodėmė taip siautėja, kad jau atsidūrėme prie bedugnės krašto, jau žengiame paskutinius žingsnius. Todėl maldauju Jus, tiesiog su ašaromis akyse maldauju: būkite misionieriais, apaštalaukite kvieskite pažįstamus, gimines ir kaimynus. Kvieskite visus į tikėjimą, į maldą, prie sakramentų. Kvieskite atkakliai, nepailsdami, platinkite katalikišką spaudą.
Kai aplinkui girdime vien prakeiksmus Lietuvos valdžios adresu, atrodo, kad Lietuva jau žūsta. Ar kas matėte nors vieną žmogų, kuris nuo keiksnojimo pasidarė geresnis? klausia organizacija Meldžiuos už Lietuvą ir kviečia malda, o ne keiksnojimu gelbėti Lietuvą. Kasdien nors trumpa maldele melskime Dievą pagalbos. Tik taip prikelsime Lietuvą iš mirties kultūros, iš gresiančios pražūties, iš neteisybės. Taip pat ir mūsų gerovei, sąžiningumo ugdymui kito kelio nėra tik malda, tik sakramentai, tik Jėzus, tik Jo Gyvybės Evangelija.
Kviečiu jaunimą į Lietuvos jaunimo dienas birželio 2627 dienomis Panevėžyje! Informaciją apie jaunimo dienas galite gauti pas kunigus ir rasti internete. O vyresniuosius prašau padėti jaunimui, melstis už jaunimą, kad jie, vieni kitus stiprindami tikėjime, nepasiduotų mirties ir nuodėmės kultūrai, bet skleistų Gyvybės žinią, Gyvybės Evangeliją. Amen.
Panevėžio vyskupas
Jonas KAUNECKAS
© 2010 XXI amžius
|