|
3K projektas
Liudas Lukmanas
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pastaruoju metu kelia Baltarusijoje rengiamos statyti atominės elektrinės ir su ja susijusius klausimus juk ši elektrinė bus statoma vos už trisdešimties kilometrų nuo Lietuvos sienos. Galimos avarijos atveju didžioji Lietuvos dalis patektų į branduolinio užterštumo zoną, žmonėms iškiltų mirtinas pavojus. V. Adamkus žada kelti šiuos klausimus ir Europos Sąjungos lygiu.
Teisinės valstybės bruožai yra labai neaiškūs Lietuvoje taikoma labai abejotina teisinių procesų praktikos ir bausmių sistema. Buvęs sveikatos viceministras A. Skikas buvo nuteistas greitai, per mėnesį (už 20 tūkstančių litų kyšio paėmimą jam paskirta simboliška dvejų metų (lygtinai) bausmė), o štai buvęs Seimo vadovas V. Muntianas dėl, kaip teigiama, 2 tūkstančių litų kyšio jau dvejus metus tampomas po teismus, ir teismų procesams dar galo nesimato. Drąsiaus Kedžio ir čečėnų Gatajevų bylos iliustruoja prieštaringą padėtį mūsų krašte. Vaikomasi Drąsiaus Kedžio, keliamas didžiulis ažiotažas, o po Lietuvos miestų gatves laisvai vaikšto EBSW ir Luokės klanų lyderiai, išgrobstę iš valstybės biudžeto ir mūsų piliečių santaupų milijardus litų, tačiau jų suimti niekas net neketina. O kam juos teisti? Jie juk savi, kai kam papildę kišenes milijonais litų, o kai kurių partijų juodosios kasos vis dar pildomos iš tokių klanų iždo. Gerai, kad paskutiniu metu korupcija vis dažniau atskleidžiama. Jau tiriama įtakingo prokuroro K. Betingio ir Lietuvos policijos vadovo V. Račkausko veikla. Drąsūs Kalvarijos kriminalistai pakilo į kovą su korupcija, nebenorėdami taikstytis su abejotinos reputacijos veikėjų diktatu. Kriminalistų interesams atstovauja žinomas teisininkas Kęstutis Čilinskas, kuris teigia, kad tiesai galutinai atskleisti reikės daug pastangų. Susidūrėme su rimta mafija, teigia K. Čilinskas.
Lietuvoje vėl atgimsta reketo era. Reketas vykdomas keliais būdais. Viena kryptis tradicinė kai kuriuose miestuose ir rajonuose iš parduotuvių, kavinių ir autoservisų savininkų gaujų nariai reikalauja duoklių. Reikalaujamos sumos dažniausiai svyruoja nuo 200 iki 500 litų per mėnesį. Bet kiti du paplitę reketo būdai yra priskiriami subtilaus reketo sferai. Kai kurie oligarchai po jau įvykusių įmonių akcijų pardavimo ar nekilnojamojo turto pardavimo sandorių neva pamato, kad gavo per mažai pinigų, ir pasitelkę kriminalinius lyderius reikalauja papildomai sumokėti. Sumos gana stambios svyruoja nuo 300 tūkstančių iki 1 milijono litų. Kitas variantas naudodamiesi krize kriminaliniai lyderiai palaipsniui perima vertingų įmonių akcijas.
Vienas iš Lietuvos politinės galios centre egzistuojančių reiškinių nusipelno ypatingo dėmesio. Jau seniai žinoma, kad ekspremjeras G. Kirkilas, Vilniaus tarybos narys, teatro direktorius G. Kėvišas ir premjeras A. Kubilius yra tarpusavyje susiję. Daromos realios prielaidos, kad šie ryšiai yra susiję su šimtų milijonų litų iš valstybės biudžeto neskaidriu panaudojimu ir abejotinais sandėriais. Šis 3K projektas veikia pagal tam tikrus dėsnius: G. Kirkilas ir A. Kubilius užtikrina, kad G. Kėvišas gautų didžiules lėšas, skirtas jo vadovaujamo teatro scenos remontui (su Kėvišu ir jo bičiuliais siejasi ir garsieji VEKS projektai bei kitų specifinių kultūros renginių finansavimas). Už tai G. Kėvišas ir jo bendražygiai Vilniaus taryboje paremdavo G. Kirkilo kolegas ir jų stumiamus verslo projektus. Akivaizdžios ir Kėvišo sąsajos su korumpuotais konservatorių partijos nariais. Lietuvos kultūros sferoje veikiantys Kėvišo klano nariai tikri kultūriniai reideriai jie veikia is esmės Rusijoje paplitusių juodųjų reiderių (profesionalių pelningų įmonių ir žemės sklypų užgrobėjų grupių) metodais. Skiriasi tik kultūrinių reiderių veiklos objektai jie užvaldo kultūros ir meno sferai skirtus valstybės biudžeto pinigus. Konservatorių partijoje bręsta rimtos permainos. Tarp A. Kubiliaus ir Seimo vadovės I. Degutienės egzistuoja trintis. Ir kai kurie pažangūs TS-LKD veikėjai Aurelija Stancikienė, Kazimieras Uoka, Rytas Kupčinskas, Saulius Stoma, Gintaras Songaila, Naglis Puteikis ir kiti jų bendražygiai siekia esminių permainų šalyje. Tokias permainas pavyks pasiekti, jei iškreiptoje politinėje erdvėje prasidės teigiami pokyčiai.
Tokioje iškreiptoje politinėje erdvėje formuojasi antipolitika tamsiais sandėriais pagrįsta politinė kasdienybė, kurioje dominuoja manipuliacijos ir tamsiųjų politinių technologijų žaidimai. Plinta ir stambaus kalibro politikų ir smulkesnių politikierių patologiškas galios siekimas. Kada pagaliau pradėsime vertinti politikus ne pagal pažadus, o pagal realius darbus, pagal tai, ką jie nuveikė? Visi tie posakiai, kai kalbama apie politikus patinka nepatinka darosi fantasmogoriški, primena kažkokį pigų spektaklį. O juk reikėtų vertinti, ar gali politikas bent dalį savo pažadų įvykdyti. Lietuvos ekonomikos sferoje domuojanti antirinka kaip kitaip pavadinti ekonominę sistemą, kurioje dominuoja monopolijos ir šešėlinio verslo apraiškos, ir didžiulių mokesčių našta tiesiog skandina normalų verslą. Štai kad ir toks pavyzdys. Viešbučių savininkai paprašė PVM lengvatų, nes viešbučiuose mažėja klientų, ypač juntama, kad į viešbučius atvyksta vis mažiau turistų. Turistai paskutiniu metu dažnai aplenkia Lietuvą ir vyksta į kaimyninius kraštus, kur ir viešbučių verslui sudaromos geresnės sąlygos. Štai Estijoje viešbučių verslui taikomas tik 8 procentų PVM tarifas, Latvijoje 10 procentų. PVM lengvatos Estijoje ir Latvijoje galioja ir spaudai, o Lietuvoje spaudai galioja drakoniškas 21 procento PVM tarifas. Ir mūsų krašto kultūros sferoje dominuoja antikultūra bulvarinė akropolių kultūra, kurioje įsigali komercinės tendencijos, korupcija ir įtakingų giminių bei bičiulių grupės. Politinė kultūra irgi glaudžiai siejasi su tokiais procesais. Europoje egzistuoja nerašyta taisyklė: jei ministrą delegavusi partija pareikalauja jo pasitraukimo, jis besąlygiškai turi trauktis iš posto. Bet Lietuvoje padėtis kitokia. Štai kultūros ministras R.Vilkaitis pareiškė, kad nesitrauks iš posto, nors jo pasitraukimo pareikalavo jį delegavusi Tautos prisikėlimo partija. Visuomenės ir valstybės raidos klausimus, jų ryšius su socialiniais procesais išsamiai nagrinėjo didieji XX amžiaus mąstytojai filosofas ir psichologas Erichas Fromas, filosofas Karlas Jaspersas ir teologas Karlas Raneris. E. Fromas teigė, kad žmogaus ir visuomenes raidai didžiulę reikšmę turi ne tik vidiniai impulsai, o socialiniai ir ekonominiai veiksniai: Ekonomines ir politines krizės dažnai prasideda ten, kur nusižengiama socialinio teisingumo dėsniams, kur pradeda formuotis represinės visuomenės. Kovodami su represinėmis struktūromis žuvo mūsų tautos didvyriai kun. Juozas Zdebskis, Gintautas Sereika, Vytautas Pociūnas. Tačiau demokratinės santvarkos, už kurią jie kovojo, iki šiol neturime. Turime tik fasadinę demokratiją, kurioje melo, smurto ir klastos apraiškos dažnai užtemdo dalines demokratines laisves. Tad ir iškyla klausimas ar tai demokratija, ar demonokratija?
Tam, kad įvertintume padėtį, paklauskime savęs, ar tokios Lietuvos tikėjomės? Ar tikėjomės, kad mūsų krašte atsiras tokie milžiniški kontrastai, tokia praraja tarp neregėtai pralobusių asmenų kastų ir daugumos piliečių? Prieštaringa padėtis akivaizdi didmiesčiuose regimi didžiulėmis tvoromis aptverti turtuolių getai, o netoliese gyvena eiliniai piliečiai, kuriems net įstatymai taikomi kitaip, kurie vos išgali sumokėti didžiulius mokesčius ir kuriems vis dažniau pritrūksta lėšų maistui ir rūbams įsigyti. Tad Lietuvoje įsigalėjo ne tik ekonominė ir socialinė krizė. Pagrindinė mūsų krašto krizė santvarkos krizė. Pažangioms permainoms priešinasi kriminalizuota elito dalis oligarchų klasė ir ją remiantys korumpuoti politikai bei pareigūnai. Jei Lietuvoje pavyks įsitvirtinti aktyvioms ir ryžtingoms piliečių teises ginančių visuomenės veikėjų grupėms, tada galime tikėtis, kad darbininkų, ūkininkų, padorių verslininkų, pažangiosios inteligentijos interesai bus apginti ir susikurs pilnavertė pilietinė visuomenė, jei ne Lietuvos laukia liūdnas likimas. Liksime įtakingų uždaro tipo korumpuotų kastų įkaitais. Tokie šešėliniai projektai kaip 3K yra pamatiniai korupcijos akmenys. O raktai į tikros teisinės valstybės atkūrimą aiškūs tai griežtas korupcijos pažabojimas, ekonominės permainos ir moralios politikos atgimimas.
© 2010 XXI amžius
|