2010 m. balandžio 28 d.
Nr. 32
(1817)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Lenkijos karinė kontržvalgyba žino L. Kazcynskio žūties paslaptį?

Mindaugas Peleckis

Lenkijos prezidentas
Lechas Kazcynskis

Kol Lenkijos prezidento Lecho Kazcynskio ir su juo skridusių žmonių žūties paslaptis tebėra mįslė, kaimyninės šalies spaudoje pasirodė informacijos, jog yra viena tarnyba, kuri tiksliai žino, kas nutiko balandžio 10-ąją prie Smolensko. Tai – Lenkijos karinė kontržvalgyba (SKW, Służba kontrwywiadu wojskowego).

Kas gi yra ši paslaptinga organizacija, apie kurią kalbama tik puse lūpų? SKW įkurta 2006 m. spalio 1 dieną kartu su SWW (Lenkijos karine žvalgyba). Šios tarnybos atsirado 2006 metais reformavus Lenkijos žvalgybos sistemą. Žvalgybininkai yra pavaldūs Lenkijos vyriausybei, Gynybos ministerijai, jų veiklą kontroliuoja Seimo Specialiųjų tarnybų komitetas. SKW ir SWW nėra pavaldūs prokuratūrai.


Europos katastrofa

Dr. Rūta Gajauskaitė,

kriminologė

Europos žemėlapis, rodantis,
koks buvo radiacijos lygis
per pirmąsias šešias dienas
po Černobylio avarijos

Kukliai Černobylio avarija vadinama nelaimė iš tiesų buvo kontinentinio lygio katastrofa, kurios metu nukentėjo šimtai milijonų žmonių. Ko verta vien iš už geležinės uždangos išsprūdusi informacija apie milijoną nukentėjusių vaikų? Iš tiesų daugiau ar mažiau nukentėjo visi, kuriuos palietė radiacija.

Atominės bombos sprogimo vietoje Hirosimoje įrengtas didžiulis memorialas, kuriame paliktas „sutirpęs“ namas. Jo geležinis karkasas primena buvusią ir įspėja apie būsimas žmonijos katastrofas, kurios įvyks, jei nebus sureguliuotas branduolinės energijos naudojimas. Čia yra įrengtas muziejus, kuriame galima rasti visą informaciją apie tragediją, kad žmonija pasimokytų ir daugiau klaidų nedarytų. Specialiose Japonijos medicinos įstaigose sukaupta didžiulė patirtis, gydant nukentėjusias Hirosimos aukas. Kasmet šalyje organizuojamos tarptautiniai minėjimai-konferencijos radiaciniam pavojui aptarti ir prevencinėm priemonės kurti. Taip pirmoji nukentėjusi nuo atominės bombos šalis rūpinasi, kad nelaimė nepasikartotų.


Žiauri Černobylio ateitis

Dr. Juozas Prušinskas

Kiekvienais metais į Minską suvažiuoja medikai, mokslininkai, daugelio šalių Černobylio atominės elektrinės katastrofos padarinių likvidavime dalyvavusiųjų artimieji ar patys likvidatoriai. Praėjus daugiau nei 24 metams, fiksuojamas dabar esamas poveikis likvidatorių, jų artimųjų ir žmonių, gyvenančių labiausiai užterštoje aplinkoje, sveikatai.

Nepriklausomi medikai ir mokslininkai teigė, kad  tikrasis Černobylis prasidės tada, kai pradės gimdyti tie, kurie gimė po Černobylio. Gyvenimas patvirtino šią tiesą.


Lietuvos krikščionių demokratų partijos ištakos – jos susikūrimo ir trumpa veiklos istorija

Zigmas Tamakauskas

Krikščionys demokratai pradėjo formuotis XIX amžiuje, kai labiau pradėjo vystytis Europoje pramonė. Pirmieji katalikiški susivienijimai, organizacijos, pasiryžusios krikščioniška ideologija  spręsti socialinius klausimus, pasireiškė Prancūzijoje ir Vokietijoje. Čia įsikūrė ir pirmosios krikščionių demokratų partijos.

Lietuvoje kilęs nacionalinis visuomeninis judėjimas jau iš pat pradžių turėjo demokratinę kryptį, kuri reiškėsi per pačios tautos sąmonėjimą. Ypač šį sąmonėjimą savo nenuilstančia veikla didino vyskupas Motiejus Valančius. Jo veikla buvo pagrįsta krikščioniškos demokratijos samprata, trimis dėsniais – tautiškumu, demokratija ir krikščionybe, kuriuos vėliau savo filosofiniuose mąstymuose išplėtojo profesorius Stasys Šalkauskis.


Piliečiu ne gimstama, o tampama

Edmundas Simanaitis

Politinių kalinių ir tremtinių sueigose, susirinkimuose, suvažiavimuose teko ne kartą girdėti nusiskundimų ir priekaištų nūdienos jaunuomenei, kad jie esą nesidomi ar nepakankamai domisi Tėvynės praeitimi, o ypač Laisvės kovų istorija, Atgimimo meto įvykiais.

Šią tiesą gyvenimas patikrino begalę kartų

Lietuvos piliečiu ne gimstama, o tampama. Pirmąjį supratimą apie pareigas ir asmeninę atsakomybę bei visuomenės tradicijas vaikai gauna šeimoje. Kiek esu patyręs, Tėvynės laisvės kovų istorijos kursas yra vidurinių mokyklų ir gimnazijų programose. Pedagogų pastangos, ugdant auklėtinių tautinę savimonę ir pilietinio pareigingumo sampratą, vertintinos teigiamai. Apsilankęs keliose vidurinėse mokyklose ir gimnazijoje tuo įsitikinau. Tačiau žinant, kad politinių kalinių ir tremtinių bendruomenės mažėja, norėčiau atkreipti tėvų bei pedagogų dėmesį į vieną mažai išnaudojamą galimybę.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija