2010 m. balandžio 28 d.
Nr. 32
(1817)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Jie bijo, kad bijo…

Žmogaus sąmonė yra tarsi spinta su stalčiukais ir lentynėlėmis. Yra tuščių lentynėlių, kurios tarsi laukia, kad kas įstatytų ten tam tikrą legendą, nukreipiančią į kilnų tikslą, ar kvailą pasaką. Vardan šių legendų žmonės pakyla į kovą. Gerai, jeigu žmogaus „sąmonės spintoje“ yra vieta tiesos ir teisingumo, tėvynės meilei. Jeigu ne, ten atsiras vieta demagogų ir apgavikų paskleistiems paistalams. Kartais tose „lentynėlėse“ atsiranda parako, kurį sumanus minios valdytojas gali padegti, sprogimą apdairiai nukreipęs norima kryptimi.

Pavyzdžiui, A. Hitleris palyginti lengvai savo šalies daugeliui gyventojų įbruko nuomonę apie „aukštesniąją“ ir „žemesniąją“ rases. J. Stalinas kovojo su „klasiniais“ priešais. Žmogų, kuriam tvirtai prilipo sąmonėje kokia nors nuomonė, pasaka, legenda, įtikinti labai sunku – dažnai juos tenka įtikinėti mūšio lauke.

Lietuvoje per 20 metų susikaupė didžiulis pasipiktinimas teisėsaugos darbu. Žiniasklaida ir visuomenė pažėrė teisėsaugai nemažai priekaištų, įtarimų bylų vilkinimu, nusikaltėlių, ypač finansinių, sąlyginai švelniu baudimu. Žinoma, tarp teisininkų yra ir pareigingų žmonių. Jų dalia atrodo nepavydėtina – kaip ir visų dorų žmonių šiuolaikinėj Lietuvoj. Kažkoks politinis rėksnys siūlė į rankas imti automatus. Gal tai reikštų, kad šitaip būtų sudoroti korumpuoti asmenys? Man atrodo, kad priešingai: būtų ištratinti korupcijos priešininkai… Prieš daug metų į mane, kaip į laikraščio korespondentą, kreipėsi vienos žemės ūkio bendrovės revizijos komisijos pirmininkas ir pranešė, kad akiplėšiškai baigiamas išgrobstyti bendrovės turtas. Nuvykau į bendrovės narių susirinkimą. Kai revizijos komisijos pirmininkas pasiūlė „įtaisyti spynas ant sandėlių durų“, vadovai „sutiko“ ir savo ruožtu pasiūlė „sustiprinti revizijos komisiją“. Nariai vieningai nubalsavo už revizorių sustiprinimą, o po balsavimo vadovai pareiškė, kad buvo nubalsuota už revizijos komisijos pirmininko atleidimą iš pareigų. Po kelių mėnesių bendrovė sužlugo ir nebeliko ką ten saugoti ir revizuoti.

Praėjusį rudenį išgarsėjusi Kauno pedofilijos byla padalino Lietuvos visuomenę į dvi priešingų nuomonių stovyklas. Bylose tiesą surasti visuomet nelengva, nes dažnai tiek kaltininkai, tiek nukentėjusieji nebūna visiškai be dėmelių. Nesvarbu, koks būtų teisėsaugos sprendimas šioje byloje, vis tiek atsiras nemažai žmonių, nesutinkančių su sprendimu. Teisininkai užsitarnavo tokią reputaciją, kokią užsitarnavo. Bylą dabar jie nagrinėja drebančiomis rankomis – iki tol jie bijojo nuskriausti buvusius enkavedistus ir kagėbistus, bijojo pažeisti milijonierių „interesus“, o dabar bijo pasirodyti priklausantys pedofilų klanui. Jie bijo, bijo…

Turbūt ši byla ir teisininkų bei visuomenės ir žiniasklaidos veiksmai bylos atžvilgiu suteiks geros medžiagos psichologams ir politologams. Ši byla gėdos ženklu jau pažymėjo Lietuvos teisėtvarką.

Aleksandras JAKUBONIS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija