|
Ganytojiškos paskatos Didžiosios Britanijos parlamento rinkimams
Mindaugas BUIKA
Reikalinga visuomenės vystymosi vizija
Didžiojoje Britanijoje vykstant intensyviai rinkimų kampanijai (rinkimai vyks gegužės 6 dieną) anglų katalikų vyskupai paskelbė plačios apimties dokumentą, kuriame išsakė savo nuomonę dėl daugelio socialinių ir politinių problemų. Dokumente, pavadintame Bendrojo gėrio pasirinkimas (Choosing the Comon Good), aptariamos kai kurios svarbiausios Bažnyčios socialinio mokymo nuostatos, atsižvelgiant ne tik į dabartinio visuomenės gyvenimo kontekstą, bet ir į popiežiaus Benedikto XVI naujosios enciklikos Caritas in Veritate pastebėjimus.
Pristatydamas ganytojų publikaciją, Anglijos ir Velso vyskupų konferencijos pirmininkas Vestminsterio arkivyskupas Vincentas Nikolsas įžangoje pažymi, kad šiuo metu reikalingi platesni debatai dėl bendros mūsų visuomenės vizijos, be kurios rinkimų diskusijos gali tapti tik piktais ginčais dėl politinių smulkmenų. Dokumente įspėjama ir dėl apgaulingo mito, kad vyriausybė viena gali išspręsti visas socialines problemas. Politika yra svarbi, bet vyriausybės veikla vis dėlto yra ribota, pažymi ganytojai. Nė viena vyriausybė negali išspręsti visų problemų, nei padaryti mūsų labiau dosnesniais bei atsiliepiančiais į artimo poreikius.
Be abejonės, įstatymai yra gyvybiškai svarbūs visuomeninio gyvenimo tvarkos palaikymui, kaip ir rinkos dėsniai ekonominėje veikloje yra esminiai pajamų ir gerovės didinimui. Tačiau dabar palyginti mažai kreipiama dėmesio į tai, ką anglų vyskupai vadina trečiąja motyvacijos forma neskiriama laiko, energijos ir lėšų skatinant pilietiškumą ir tikros kaimynystės dvasią. Tokios vertybinės nuostatos dabar yra ypač reikšmingos, jeigu norime turėti visuomenę, vertą gyventi. Jei tarp žmonių neliks solidarumo ir draugiškumo, žmonės taps dar labiau vieniši ir izoliuoti, o jų gyvenimas taps nepakeliamas.
Mes nesame izoliuoti individai, atsitiktinai gyvenantys vienas šalia kito, bet žmonės, realiai tarpusavyje priklausantys, kurių galimybių įgyvendinimas glūdi mūsų santykių kokybėje, nurodoma naujajame dokumente. Šių santykių visumą, kuri žmones suburia į bendruomenę, vyskupai vadina socialiniu kapitalu pagal analogiją su finansinio kapitalo sąvoka. Socialinį kapitalą taip pat reikia kaupti ir naudoti, akcentuojant asmeninę atsakomybę ir tarnavimą kitiems, be kurio ir ekonomiškai turtinga visuomenė negali kokybiškai funkcionuoti.
Bendrasis gėris ir pasitikėjimas
Vienas pagrindinių šiandienos visuomenės iššūkių, kurį aptaria Anglijos katalikų ganytojai savo pareiškime, yra pasitikėjimo atstatymas. Mums reikia iš naujo stiprinti pasitikėjimą visuomenėje pasitikėjimą tarp individų, pasitikėjimą tarp piliečių ir valstybės ir pasitikėjimą mūsų institucijomis. Šis pasitikėjimas dabar yra gerokai sumažėjęs, tačiau jeigu vyraus nuomonė, kad nieko gero negalima laukti, tada bus toliau kuriama aplinka, kurioje kitų sąskaita bus rūpinamasi tik savais interesais. Visuomenė negali pasikeisti be pasitikėjimo atkūrimo, pažymi ganytojai, kartu nurodydami į žinomas priežastis, dėl kurių pasitikėjimas viešosiomis institucijomis ir jų vadovais yra sumažėjęs.
Pavyzdžiui, kaip galima pasitikėti parlamento nariais, kurie piktnaudžiauja visuomeninėmis lėšomis (2009 metais Didžiosios Britanijos parlamente buvo atskleista keletas tokių lėšų švaistymo ir pasisavinimo skandalų). Ganytojai taip pat nurodė į nepaprastai išaugusius bankininkų vadinamuosius bonusus, kas atvedė bankininkystės sistemą, o kartu ir ekonomiką į gilią krizę. Vyskupai pripažįsta, kad pastaruoju metu sutriko ir pasitikėjimas Katalikų Bažnyčia, kaip institucija, dėl žinomų problemų (pavyzdžiui, kai kurių dvasininkų seksualinio piktnaudžiavimo), ir iš šių pamokų taip pat tenka mokytis.
Bet kuo daugiau mes skundžiamės dėl visuomeninių institucijų pasitikėjimo išdavystės, tuo labiau, vadovaudamiesi savuoju patyrimu, vertiname tuos jose veikiančius asmenis, kurie kantriai ir su užuojauta, išmanymu bei dosnumu atsiliepia į mūsų poreikius. Taigi, dorų ir savo tarnystei atsidavusių asmenų yra ir didžiausias iššūkis visuomenei taip atkurti mūsų struktūras bei institucijas, kad jos keltų pagarbą ir pasitikėjimą, kokią turi ten dirbantys geriausi žmonės. Politikoje tai ypač svarbu, nes pati veikla yra visuotinai suprantama, kaip tarnavimas bendrajam gėriui, o ne asmeniniams interesams. Reikšdami viltį, kad naujasis parlamentas taps gera proga tokiai naujajai pradžiai, vyskupai ragina visuomenės veikėjus kad privataus ir viešo gyvenimo moraliniai standartai būtų tie patys.
Nurodydami į krizę finansiniame sektoriuje Anglijos vyskupai pastebi, kad ir šioje srityje svarbi moralinė pusė. Juk daugelis investicinių bankų beatodairiškai siekė kuo greitesnio ir didesnio pelno, o be to, ir skolinimas toli gražu neatitiko esamų galimybių. Kiekvienu atveju, nepaisant finansų sektoriaus savarankiškumo svarbos, jis turi pirmiausia tarnauti visuomenei, o ne sau pačiam ir tik taip gali būti atstatytas pasitikėjimas bankininkyste. Tuo pat metu mes turime pripažinti, kad sisteminės klaidos ir ydos ekonomikoje negali būti ištaisytos, jeigu nepripažinsime, kad jų ištakos ir dydis yra ekvivalentiškos mūsų visos visuomenės moraliniam pagedimui, tvirtina Anglijos ir Velso episkopato nariai. Todėl atstatymas pasitikėjimo ekonominiame gyvenime reikalauja visos visuomenės dvasinio atsinaujinimo.
Lyderystės klausimas šiuo atžvilgiu yra išskirtinai svarbus, kadangi būtent vadovai formuoja institucijų veiklos kultūrą. Kokia bus jų vizija, koks bus vadovų asmeninio liudijimo pavyzdys, nuo to daug priklausys realus visuomenės atsinaujinimas. Dokumente primenamas popiežiaus Benedikto XVI enciklikos Caritas in Veritate mokymas, kad pažanga nėra įmanoma be teisingų vyrų ir moterų, be finansininkų ir politikų, kurių sąžinės yra puikiai suderintos su bendrojo gėrio reikalavimais.
Gyvybės etikos ir socialinės etikos ryšys
Kreipimesi paliesdami Bažnyčiai rūpimas socialines problemas anglų katalikų vyskupai pirmiausia aptaria gyvybės apsaugos klausimą. Bendrojo gėrio principas reikalauja, kad būtų palaikomas kiekvieno žmogaus gyvenimo orumas, kadangi mūsų gyvybė nėra mūsų nuosavybė, bet (Dievo) dovana, kurią privalu branginti, pažymi ganytojai. Todėl negimusio kūdikio žudymas (abortas), kaip ir eutanazija, yra fundamentalus bendrojo gėrio principo paneigimas, nes tokiu būdu kažkas yra pašalinamas iš žmonių bendruomenės. Priešinimasis abortams taip pat reikalauja siekti, kad vaikai negyventų skurde, kaip ir eutanazijos atmetimas turi skatinti rūpinimąsi sunkiais ligoniais bei nusenusiais žmonėmis. Yra stiprus ryšys tarp gyvybės etikos ir socialinės etikos, nurodoma Anglijos ir Velso episkopato rinkimams skirtame pareiškime.
Visiškai teisėtai dažnėjantys debatai dėl vyresnio amžiaus gyventojų padėties mūsų senstančioje visuomenėje yra aktualus klausimas. Juk daugeliui senų žmonių dėl menkų pajamų egzistencija nėra paprasta, tuo labiau kad reikia rūpintis sveikatos problemomis ir kitomis socialinėmis reikmėmis. Su šiais klausimais yra susijusi visa vyriausybės finansų politika, mokesčiai, išlaidos, biudžeto sąmatos derinimas. Dabar daug kalbama apie valstybės finansų deficito mažinimą, bet ar jį turi padengti tie, kurie mažiausiai turi (pensininkai, kūdikius žindančios motinos, neturtingos šeimos), ar tie, kurie yra stipresniojo pozicijoje, pagrįstai klausia anglų ganytojai.
Jie pabrėžia, kad debatuose dėl migracijos reikia kalbėti ne tik apie skaičius, bet ir apie šio proceso įvairias formas, kurios gali labai skirtis: pavyzdžiui, prieglobsčio paieška dėl politinio persekiojimo, tikėjimas sulaukti geresnio darbo svetur arba žmonių prekyba prostitucijos tikslams. Vyriausybė yra atsakinga už efektyvią migracijos kontrolę ir turi kovoti su nelegaliais jos aspektais, tačiau kiekvienu atveju svarbu pripažinti asmens orumą ir žmogaus teises. Ekologijos srityje taip pat turi veikti bendrojo gėrio principas ir atsakomybė už būsimąsias kartas, rūpinantis visiems skirtais planetos resursais. Mums neatidėliotinai reikia iš naujo atrasti visos Dievo kūrinijos integralumo ir sakralumo suvokimą, ypač kad mes esame ne jos šeimininkai, bet tik globėjai, teigia vyskupas.
Anglijos ir Velso episkopato dokumente daug rašoma apie poreikį rūpintis šeima, nes šios institucijos krizė sukelia tragiškas asmenines, socialines ir ekonomines pasekmes. Be abejonės, reikia pripažinti, kad ir iširus santuokai tėvai dažnai su pasiaukojimu rūpinasi savo vaikų išlaikymu ir auginimu, tačiau vis dėlto pirmaeilis uždavinys yra šeimos stabilumo skatinimas. Būtent šia kryptimi turi būti nukreipta vyriausybės socialinė (mokesčių, aprūpinimo būstu ir darbo sąlygų gerinimo) politika, žinoma, neuzurpuojant tėvų teisių savo vaikų auklėjimui. Visų partijų politikai turi pripažinti ir remti tvirtą santuoką, kuri yra esminė stabilios visuomenės kūrimui, rašoma dokumente.
Jo pabaigoje dar kartą primenama valdžios ir religinių bendruomenių partnerystės svarba tautos bendrajam gėriui. Bažnyčia jau daugelį kartų yra patvirtinusi šį savo įnašą, todėl tikėjimo vaidmuo turi būti aiškiai pripažintas. Vyskupai pabrėžia, kad visuotinai priimta teisė į religijos laisvę reiškia, kad kiekvienas asmuo gali vadovautis tikėjimo nuostatomis viešojoje veikloje ir drąsiai jas išreikšti. Kada į dvasinę sritį nekreipiamas dėmesys arba ji suvaržyta, tada gyvename už uždarytų langų, neįsileisdami šviesos ir gaivaus oro, kurį visiems atneša dvasingumas. O tai neprisideda prie kūrimo bendrojo gėrio, kurio esminė dalis yra tvirtas tikėjimas.
© 2010 XXI amžius
|