2010 m. gegužės 7 d.
Nr. 35
(1820)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Melskimės už Lietuvos išgelbėjimą

Mūsų laikais kai kurias tautas ir daugelį žmonių vargina įvairios stichinės, žmonių ar tautų sukurtos didelės, skaudžios nelaimės. Kinijoje ir Čilėje įvykęs žemės drebėjimas sunaikino daug žmonių gyvybių ir materialinio turto. Čečėnijos ir Gruzijos tragedija, Rusijos antroji Katynė, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas ir daug aukštų valstybės pareigūnų.

Lietuvoje dar nesuspėjome per 20 Laisvės metų atsigauti nuo kruvinos ir tragiškos bolševikų okupacijos, o jau gegužės 8 dieną homoseksualai, pasivadinę gėjais – linksmaisiais, ruošiasi įsiveržti į Lietuvos sostinę Vilnių, iš naujo mus okupuoti ir vykdyti tautos genocidą. Tarp jų – dauguma užsieniečių. Kiek iš jų lietuvių, nežinome. Jie, kaip ir bolševikai, skelbia, kad išardys prigimtinę krikščionišką šeimą ir lietuvišką gyvenimo būdą. Europos Taryba tvirtina, kad „visuomenės moralė negali būti aukščiau homoseksualų teisių“, kad „žmogaus teisės yra universalios ir galioja kiekvienam“.


Ar gėjai „okupuos“ Lietuvą

Mons. A. Svarinskas kviečia maldai

Šią savaitę, antradienį, BNS surengtoje spaudos konferencijoje krikščionių katalikų nuostatas dėl gėjų parado išsakė monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Jis priminė lietuvių kovas su kryžiuočiais, carinę Rusiją, bolševikų okupacijas. „Mes atgavome laisvę, pasidžiaugėme 20 metų, bet pamatėme, kad daug ko nepadarėme. Ir vėl iš naujo priešai puola mus. Štai atsiranda kažkokia pasaulinė ypatingai nusikaltusi organizacija, kuri ateina į Lietuvą ir nori sugriauti krikščionišką šeimą, gyvenimo būdą, atmesti Šventąjį Raštą, Dekalogą ir viską, kas brangu Lietuvai“, – kalbėjo mons. A. Svarinskas. Jis sakė, kad lietuvis nepratęs kapituliuoti – prieš bolševikus pralaimėta, nes po ilgų kovų partizanams pritrūko maisto ir šovinių: kai Vakarų srities partizanų vadas S. Staniškis-Litas teturėjo du šovinius ir jam kažkas surado dar du, jis pasuptas priešų nusišovė, prieš tai supjaustęs savo batus, kad nepatektų enkavėdistams. „Mes rankų nepakelsime. Nežinau, ar mes laimėsime, bet Lietuva turi laimėti. Mes esame pasiruošę atiduoti net ir savo gyvybę“, – sakė per tris kartus sovietiniame lageryje 23 metus kalėjęs kunigas. Mons. A. Svarinskas teigė, kad kovoti prieš homoseksualų eitynes pasirengęs visomis išgalėmis, bet taikiai. Mons. A. Svarinskas informavo, kad šeštadienį prie Vilniaus Arkikatedros Bazilikos bus kalbamas rožinis ir meldžiamasi. Maldos akcija prie Katedros durų prasidės 10 valandą – bus kalbama rožinis, giedamos giesmės, o pusantros valandos truksiančią akciją katalikai baigs Lietuvos himnu. Mons. A. Svarinskas pabrėžė, kad apdovanotieji ordinais ar medaliais prie Arkikatedros turėtų ateiti juos įsisegę, kad matytųsi, jog jie – „ne megztos beretės ir ne runkeliai“. Monsinjoras sakė: „Kovosime ir nepasiduosime“.


Kalba – gyvoji tautos dvasia

Edmundas  Simanaitis

Lietuvybės kalendorius

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – ypač svarbi lietuvybės kalendoriuje. Rusų carinė valdžia siekė  su  šaknimis išrauti  lietuvių norą atkurti Lietuvos valstybę. Maža to, buvo  mėginama  lietuviams  uždrausti  kalbėti  ir rašyti gimtąja  kalba.  O lietuvių kalba buvo, tebėra ir bus gyvoji tautos dvasia. Nepamirštas metas, kai Lietuvos vardą viešai vartoti buvo griežtai draudžiama. Lietuvių etninės žemės buvo pavadintos Rusijos imperijos  kraštu – Severo zapadnij  kraj. Neturėjo likti vietos nei Lietuvos vardui, nei lietuviškam raštui, nei lietuvių kalbai – buvo atkakliai brukamos rusišku raidynu leidžiamos lietuviškos knygos. Nepavyko. Niekada nebus pamirštas unikalus atvejis juodojoje europinės kultūros draudimo ir naikinimo istorijoje – ištisus 40 metų trukęs lietuviškos spaudos draudimas ir lietuviškų knygų deginimas. Okupantas gerai suvokė gimtosios kalbos reikšmę tautai, kurią imperinė politika pasmerkė išnykimui. Bergždžios pastangos – pasmerktoji tauta ne tik išsaugojo kalbą, raštą, spaudą, bet ir atkūrė valstybingumą, beje, ne vieną kartą.   


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija