2010 m. gegužės 7 d.
Nr. 35
(1820)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Kalbėkime lietuviškai

Daug nesusipratimų kyla dėl skirtingai suprantamų žodžių prasmių. Ypač tai pasakytina apie tarptautinius žodžius. Pavyzdžiui, žodis „tolerantas“ lietuviškai reiškia pakantus. Kitaip tariant, dantis sukandęs kenčia iki tam tikros ribos, už kurios jau nebetenkama kantrybės.

Lietuvoje „tolerantais“ save įvardinantys įsivaizduoja, kad tai aukštesnioji „inteligento“ pakopa! Dar labiau suveltas reikalas yra  dėl „sekso revoliucijos“.

Žodis „seks“ lietuviškai reiškia „lytis“. Žodį „revoliucija“ aiškinomės sovietmečiu ir suradome, kad tai dvigubos reikšmės žodis – „evoliucija“ – vystymasis, o priešdėlis „re“ reiškia atvirkštinį veiksmą. Taigi, revoliucija – tai griovimas. Vadinasi, lietuviškai „sekso revoliucija“ būtų „lytiškumo griovimas“. Kitaip tariant, tai naikinimas meilės jausmų, išpuoselėtų tūkstantmečiais, kurių pagrindu kūrėsi šeimos, tautos ir valstybės.

„Sekso revoliucija“ nuo proletarinės revoliucijos niekuo nesiskiria. Išnagrinėję jos sudėtines dalis dar kartą įsitikinsime, kad visos revoliucijos (griovimas) – tai ne naujo pasaulio kūrimas, o tik grįžimas į primityvą, kur viską lemia jėgos, o šiandienos kalba – pinigai.

„Sekso revoliucijos“ varančioji jėga – homoseksualizmas, kuris turi 16 sudėtinių dalių, simboliškai įtvirtintų vaivorykštės vėliavoje. Mūsų įstatymų leidėjai homoseksualams pritvirtino „netradicinės orientacijos“ etiketę, kuri žymiai kilstelėjo „sekso revoliucionierių“ įvaizdį (juk visi genijai netradiciškai mąstė).

Paprastai taikliausiai reiškinius ar dalykus pavadina tauta. Taigi, kaip tauta juos vadina?  Ogi – vištgaidžiais... Vištgaidžiai nei gieda, nei kiaušinių deda, o homoseksualai – žiūrėkit kaip save susireikšmino! Netgi knygą išleido su įžymiausiais pasaulio menininkais, politikais, mokslininkais, buvusiais kitos orientacijos... Tiesa, ten randame vos kelias mums žinomas pavardes, ir tas pačias jau kelis šimtmečius amžiname atilsyje, taigi, nepasitikrinsi. O,  antra vertus, ar tik jie neslėpė savo „orientacijos“ ir toks jų paviešinimas atrodo kaip kapų išniekinimas.

Vis dėlto knygoje nėra nė vienos lietuviškos pavardės! Ar dėl to, kad „tokių“ nebuvo Lietuvoje, ar kad gyvi giminės teisman už garbės ir orumo pažeidimą nepatrauktų knygos leidėjų? Matyt, kad dėl abiejų priežasčių.

Be to, „vištgaidžiai“ tai labai jau kalėjimų žargoną primenantis žodis. Taigi, ieškome tautosakoje analogų. Ir randame. A. Lyberio „Sinonimų žodyne“ juos vadina „subinšvindriais“, suvalkuose – „šiknakamščiais“, dzūkuose – „linksmadryliais“! Tačiau visi šie žodžiai netinka norminei kalbai, todėl bandome juos sunorminti pagal lietuvių kalbos reikalavimus, kad jie įsitvirtintų ir tarptautiniu mastu. Sakyčiau, sudėtinio žodžio pradžioje galėtų būti ir homo – tai ir pasaulyje visi suprastų. O antrąją dalį iš dzūkų nusirašyti – „dryla“ – išeitų visai lietuviškai skambantis ir tarptautiniai suprantamas žodis „homodrylas“. Homodrylas – tai ir turėtų simbolizuoti visų vaivorykštinės vėliavos sudėtinių dalių sumą.

Toliau keliaujame prie vėliavos. Šifruojame pirmąją – žydrąją spalvą, kuri priklauso gėjams. Gėjai lietuviškai reiškia linksmi ir ištvirkę. Taigi Vilniaus savivaldybė leido 8-ąją gegužės rengti linksmųjų ištvirkėlių eitynes! Skamba, ar ne? Ir teisingai skamba, be jokių lygybių... Leido ištvirkėliams linksmai žygiuoti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį. Nors protestavo 53 Seimo nariai, nors su signatarais ir rezistentais pasipriešino per 2 000 Lietuvos jaunimo, nors valdžios pagalbos apsaugoti Lietuvą nuo amoralumo prašė 12 000 piliečių! Deja. Prokurorai formaliai „atsirašė“ 53 Seimo nariams, o į signatarų, rezistentų ir 14 000 piliečių rezoliucijas – visai nereagavo.

Manau, klaida buvo rašyboje: jei būtų vietoj žodžių „gėjų eitynės“ parašyta „linksmų ir ištvirkusių homodrylų eitynės“, nė vienas valdžios atstovas nebūtų tepęs rankų tokiu leidimu ir nebūtų pažeidinėjęs Konstitucijos, kur juodu ant balto įteisintas doro privataus gyvenimo apsaugos prioritetas, su teise netgi apriboti, aišku, ištvirkėlius.

Taigi, nesusišnekėjome – iš didelio rašto išėjome iš krašto.

Toliau eitų labiausiai minimas, o teisėsaugos institucijų – netgi saugomas pedofilo vardas! Ir vėl kalbos klaida: išvertus – tai mylintis vaikus! Gal dėl to prokurorai taip nesuprantamai elgiasi tirdami Kauno pedofilijos bylą?..  O štai liaudyje jie būtų vadinami „pedodrylais“. Toks žodis dar ne visai lietuviškas, tik pusiau, bet jau labiau atitinkantis savo reikšme atliekamus veiksmus. Tai dabar žiūrime, kaip skamba prokuroro Kiuršino frazė Kauno pedodrylų byloje: „Na tai kas, kad ir kyštelėjo porą kartų?“ O jei liaudiškai tai skambėtų šitaip: „Na tai kas, kad ir nudrailino porą kartų?“  Visai kita prasmė – atsidengia nusikalstama veiksmo esmė ir niekas nedrįstų perkvalifikuoti „drailinimą“ į tvirkinimą.  Jeigu tik pusinis „pedofilo“ sulietuvinimas į „pedodrylą“ jau padaro lemiamą įtaką baudžiamųjų bylų sąvokų sunorminime bei nusikaltimo įvertinime, tai, sakyčiau, pradžioj užtektų ir kitas vaivorykštines padalas tik pusėtinai išversti. Taip, vietoj „zoofilo“ privalėtume sakyti „zoodrylas“ ir t. t.

Aišku, tokių vertimų į lietuvių kalbą patys nusiorientavusieji gėdijasi, todėl ir dangstosi nesuprantamais terminais. Aišku, jie gėdijasi ir savo veiksmų, todėl dangsto juos genetika ir vaidina nesuprastus kankinius.

Čia reikėtų visiems žinoti, kad 70 proc. nusiorientavusiųjų – tai psichiniai ligoniai, kurie prie pagrindinės ligos turi dar pridėtinę „maniją“. Kaip antai – didybės manija – kiek napoleonų, hitlerių ir pranašų ligoninėse… Yra piromanų, kleptomanų, seksomanų. Svarbiausia, kad pagydžius ar apgydžius psichinį susirgimą išnyksta ir manija. Praktika šį teiginį patvirtino 70 procentų.

Lieka 30 procentų, kurie turbūt ir yra tie „linksmi ir ištvirkę“ (gėjai), kuriems reikia kitos priemonės nei gydymas. Liaudyje yra žinoma visa sistema priemonių toms linksmybėms užbaigti, kaip ne laiku perinčią vištą – kyštelti į šaltą vandenį ir pavožti po puodu.

Taip ir linksmai nusiorientavusiems yra roda. Svarbiausia, kad kaip ir vištoms, tai padeda! Tai būtų, pradedant lengviausia priemone, dilgėlių vanta bei uždarymas į tamsią klėtį dienai kitai pamąstyti, o baigiant sodinimu „ant kuolelio“ – visai „nusidrylinusiems“.

Priartėjome prie transvestitų ir transseksualų. Na, transvestitai – tai persirengėliai, kurie per Užgavėnes visais laikais vaikšto ir visaip pokštauja. Taigi, net  naujo žodžio nereikia. O štai  su transseksualais – sudėtingiau. Jeigu žmogus dėl ypatingo nusidrailinimo nusprendžia nusichemizuoti (hormonais) ir nusioperuoti (lytį), tai pirmiausia jį reikėtų gydyti, nes tai paribio zona į pačią baisiausią nusihomodrylinimo formą – sadomazochizmą.

Sadizmas – tai lytinio pasitenkinimo siekis, kankinant kitą gyvą sutvėrimą. Mazochizmas – to paties siekis kankinant save. Štai kodėl budelio profesija tokia smerktina. Tačiau dabartiniai homodrylai ir šią sritį stengiasi paversti priimtina! Sekso parduotuvėse pilna kankinimo įnagių, pradedant antrankiais ir nebaigiant bizūnais! Taigi, sadomazochizmą gal irgi reikėtų įvardinti kaip homodrylų budelius, o visus politinius režimus, karus, marus ir revoliucijas įvardinti kaip homodrylų kruvinas orgijas, kainavusias žmonijai šimtus milijonų gyvybių.

Ne veltui Šventajame Rašte sakoma „Ir pradžioje buvo žodis“. Šiuolaikine kalba sakant – politika. Jei čia padarome nors menkiausią klaidą, tai ateityje ji išplinta į 16 spalvų vaivorykštinę vėliavą, šimtamilijonines aukas, sugriautus miestus ir valstybes!

Siūlau labai paprastą ir efektyvią nusipolitikavimo prevenciją – kalbėkime lietuviškai. Nesislėpkime už nesuprantamų tautai terminų. Jei ne gėda vogti, tai ne gėda ir vagimis vadintis, o ne „krize“ dangstytis! Jei ne gėda drailintis, tai nėra čia ko slapstytis po sekso revoliucijos skraiste. Baikime vaizduoti, propaguoti bei demonstruoti laisvą meilę ir tiesiog vadinkime juos ne „šou žvaigždėmis“, o paprastais homodrylais ar jų išskirtinėmis asabomis – pedodrylais ar homodrylų budeliais.

Šiuo metu jau išryškėjo kelios ambasados (švedų, norvegų, olandų), kurios jau senokai turėjo būti išprašytos iš Lietuvos laukan. Tačiau mūsų Užsienio reikalų ministerija tyli. Kažin kodėl? Ar kenčia (toleruoja) dantis sukandę, ar patys drailinasi?

Turime ir prokuratūrą, kuri privalo prižiūrėti, kaip vykdomi Lietuvos įstatymai. Tačiau tiriant Kauno pedofilijos bylą išaiškėjo, kad ši institucija intensyviai dangsto pedodrylus. Matyt, dėl lietuvių kalbos barjerų. Bet dabar, išvertus į lietuvių kalbą, ji jau turėtų pajudėti iš mirties taško. Trijų mirčių šiandien per daug – trečias kartas negali meluoti. Antraip ši sistema lietuviškai bus įvardinta kaip tautos išdavikė, žlugdanti Lietuvos ateitį.

Bronė Augūnienė

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija