Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Meistro rankoms paklūsta kiekvienas medis

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Tautodailininkas svajoja padaryti angelų kolekciją

Rimanto Zinkevičiaus dirbtuvėse kvepia ąžuolu. Tai – mėgstamiausia tautodailininko darbo medžiaga, iš kurios gimsta nepaprasto grožio kūriniai. „Ąžuolas – tvirtas ir solidus. Jo natūrali spalva – labai gera, nereikia dažyti“, – tvirtina vyras, palinkęs prie naujojo savo darbo – Švč. Mergelės Marijos Rožančinės skulptūros.  

Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia šiais metais švęs šimtąsias metines. Šias iškilmes ir Sekminių šventę, kuri vyks gegužės 21-23 dienomis, vainikuos bažnyčios šventoriuje vepriškio Romo Petro Šaulio rūpesčiu pastatytas Švč. Mergelės Marijos Rožančinės koplytstulpis, sieksiantis puspenkto metro.

R. Zinkevičius – pelnęs daugybę apdovanojimų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, du kartus pripažintas geriausiu Lietuvos tautodailininku, Aukso vainiko nominantas. Jis sukūrė ne vieną šventųjų skulptūrą, padarė daug Rūpintojėlių, prakartėlių. Paties arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus prašomas R. Zinkevičius išdrožė išraiškingą Šiluvos Mariją. Mūsų kraštiečio medžio darbai puošia ne tik Lietuvos kampelius, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Čekijos, Belgijos, Švedijos žemę. Skulptorius savo prakaitą liejo dirbdamas ir kurdamas Vengrijoje. Už darbus, skirtus Kiskunmajsos miestui (Vengrija), jam suteiktas šio miesto garbės piliečio vardas.

Tautodailininko namuose puikuojasi drožiniai, kuriuose įamžinti lietuvių liaudies sakmių, pasakų herojai, kaukės, Švento Jurgio, Rūpintojėlio skulptūrėlės. Gražūs juodojo ąžuolo darbai. Šį medį prieš kelerius metus R. Zinkevičius rado Šventosios upėje, ties Vidiškiais. Geologijos ir geografijos institute, atlikus tyrimus, nustatytas ąžuolo amžius. Jam – 1880 metų. Ilgus šimtmečius gulėjusi upės dugne mediena neprarado tvirtumo, tik patamsėjo ir pajuodavo. „Drožti medį buvo itin malonu. Per medieną įrankiai slydo, tarsi pjaustant buroką. Iš šlapio medžio – lengviau padaryti įvairius darbus. Vėliau juos svarbu tinkamai išdžiovinti“, – pasakojo R. Zinkevičius.  

Kūrėjas planuoja padaryti angelų kolekciją. Šio sumanymo įgyvendinimui jau panaudota kriaušė, obelis, medis iš Austrijos, pieno medis iš Norvegijos. Pastaruoju metu amatininkas, drožybos meną užsiimantis daugiau nei 30 metų, pradėjo žiesti puodelius. „Trauką jaučiu šiam darbui. Prisiminiau savo vaikystę ir sumaniau puodelius lipdyti. Stodamas į technikumą svajojau pasirinkti keramiką, tačiau po metų persigalvojau ir pasirinkau medžio sritį“, – prasitarė R. Zinkevičius.

Ukmergės rajonas
Autorės nuotrauka

© 2010 „XXI amžius“