Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Slaptieji takai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Užkrečiantys pavyzdžiai

Svajonė išleisti knygą išsipildė

Vytautas Bagdonas

Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras, bibliografas ir pedagogas Osvaldas Janonis Surdegio krašto istorija pradėjo domėtis dar vaikystėje. Autoriaus nuotrauka

Tiktai šį pavasarį išsipildė Vilniaus universiteto profesoriaus, socialinių mokslų daktaro, bibliografo ir pedagogo Osvaldo Janonio svajonė, kurią jis puoselėjo beveik keturias dešimtis metų. Prof. O. Janonio knygos apie garsią istorinę praeitį turintį Surdegį kantriai laukė ir surdegiečiai, gerai žinoję, kaip kruopščiai medžiagą būsimam leidiniui renka jų kraštietis mokslininkas. Jos labai laukė ir Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje ir ypač bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje, kurio darbuotojos ruošė projektus knygos leidybos finansavimui, nuoširdžiai bendravo su mokslininku, ne kartą aptarinėjo knygos rengimo spaudai reikalus...

Ir štai pirmieji 50 egzempliorių (iš bendro 500 egzempliorių tiražo)  atkeliavo iš UAB „Utenos spaustuvės“ į bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyrių. Šio skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė, vyr. bibliotekininkė, projekto „Knygos „Surdegis 1510–1940 metais. Laikai ir žmonės“ koordinatorė Skaivė Meškauskienė ir  vyr. bibliotekininkė Ligita Matulienė  ir pačios grožisi, ir lankytojams parodo gausiai iliustruotą prof. O. Janonio knygą.

Išleisti knygą „Surdegis 1510–1940 metais“ prof. O. Janonis kartu su L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotojomis planavo jau anksčiau, tačiau sumanymui trūko lėšų. Anykščių rajono savivaldybė buvo pažadėjusi skirti knygos leidybai lėšų, tačiau prasidėjęs sunkmetis viską pakoregavo ir varganam biudžete pinigų nebepakako. Todėl pradėta ieškoti privačių rėmėjų. Šiais metais bibliotekininkių projektui pinigų skyrė ir Anykščių rajono savivaldybė. Taigi, bendromis pastangomis O. Janonio beveik 300 puslapių knyga pagaliau surado taką pas skaitytojus.

Šis leidinys tikrai vertas dėmesio, ir tie, kurie turės progą knygą paskaityti, suras daug įdomių, vertingų ir netgi labai unikalių faktų. Knygos autorius  jau pačioje pratarmėje suintriguoja skaitytojus: „Nerasime Lietuvoje kitos tokios vietovės, kurios vardas būtų susijęs su tokiais garsiais įvairių laikų politikos veikėjais, kaip Didieji Lietuvos kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai Žygimantas Augustas bei Augustas II, pirmasis Rusijos imperatorius Petras I, Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas-Korikas, Šiaurės Vakarų krašto viršininkas, inžinierius-generolas Konstantinas Kaufmanas ar dailininkais – Bizantinės tapybos profesoriumi Vasiljevu, piešėju Aleksandru Adamovu, graveriais Eduardu Dammulleriu, Laurentijumi Seriakovu, dailininke ekspresioniste Mariana Veriovkina. O kokia Lietuvos vietovė amžiams įrašyta į stačiatikių kalendorių? Kaip suprantate, čia turimas omenyje Anykščių rajono Surdegio miestelis. Jo vardą pasaulyje išgarsino Surdegio Dievo Motinos ikona. Jos pasirodymas tapo dingstimi 1627 metais įsteigti stačiatikių vyrų Šv. Dvasios vienuolyną, kuris veikė iki 1915 metų.

1867 metais Surdegyje gimė kunigas, švietėjas Vincentas Tamošiūnas, 1928 metais – tautodailininkas, medžio drožėjas Vitalis Kirsnys, 1930 metais – kunigas Jonas Labakojis, 1931 metais – aktorius Algimantas Masiulis...“

Pats kilęs iš Svėdasų seniūnijos Netikiškių kaimo, mokęsis Vertimų, Andrioniškio, Surdegio, Troškūnų mokyklose, gyvenęs įvairiose Anykščių rajono vietovėse, tarp jų ir Surdegyje, Osvaldas dar vaikystėje pradėjo domėtis Surdegio krašto istorija. Pažinti šį kraštą Osvaldui padėjo mama Verutė Genčiauskienė, dirbusi bibliotekoje ir rinkusi kraštotyrinę medžiagą, rašiusi bibliotekos ir miestelio istoriją. Pasisėmęs iš motinos darbo praktinės patirties, sūnus taip pat pasirinko bibliotekininko kelią, tapo žymiu bibliografu, pedagogu, kurio mokslinė, ekspertinė ir visuomeninė organizacinė veikla šalyje yra plačiai žinoma.

Kaip mokslininkas jis lankėsi įvairių šalių archyvuose. Su džiugesiu akyse ir širdyje jis vartydavo dokumentus, periodinius leidinius, kuriuose mirgėjo ir Surdegio pavadinimas. Tokių paieškų metu pavyko surasti labai retų, tiesiog unikalių nuotraukų, paveikslų, dokumentų, bylojančių apie Surdegio istoriją. Profesorius O. Janonis 1997 ir 2003 metais išleido dvi knygelės „Iš Surdegio praeities“ laidas. O šioje solidžioje knygoje pirmą kartą sistemingai nušviesta miestelio istorija, pateikta daug archyvinės medžiagos, iliustracijų.

Knygą sudaro skyriai „Surdegio vardo kilmė ir miestelio administracinė priklausomybė“, „Surdegio dvaras“, „Gyventojai“, „Socialinė pagalba“, „Koplyčių cerkvių statyba“, „Stačiatikių vienuolyno istorijos bruožai“. Labai daug ir įdomių dalykų galima perskaityti skyriuose, pasakojančiuose apie Surdegio Šv. Dvasios vienuolyną, kuris priklausė Kijevo metropolitui, Minsko, Polocko, vėliau Lietuvos ir Vilniaus vyskupystei. Beje, iš visos Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų vietovių  į Surdegį buvo atsiunčiami atgailai prasikaltę vienuoliai. Remdamasis archyviniais dokumentais, publikacijomis to meto spaudoje, autorius knygoje išsamiai aprašo žymesnius vienuolyno vadovus, vienuolyno valdas, puoselėtas tradicijas, vienuolių veiklą Surdegyje, religines šventes, į kurias suplaukdavo daugybė stačiatikių net iš toliausių carinės Rusijos vietovių. Nenutylėti  ir faktai apie vienuolių moralinį nuopuolį, surdegiečių katalikų pasipiktinimą tokiu elgesiu... Daug vietos skiriama stebuklingosios Surdegio Dievo Motinos ikonos  ir jos likimo aprašymui. Verti dėmesio ir pasakojimai apie surdegiečius  Romos katalikus, stačiatikių ir katalikų kapines, pieno perdirbimo dirbtuvę, jaunimo pasilinksminimus ir vakarus, švietimo įstaigų veiklą, „pavasarininkų“, jaunųjų ūkininkų ratelio, šaulių bei kitų tarpukario visuomeninių organizacijų veiklą. Knygos tekstuose minima labai daug pavardžių, kurios surašytos vardų rodyklėje. Į vardų rodyklę taip pat įtraukti knygos tekste minimi kolektyvų pavadinimai ir vietovardžiai. Prieduose pateikiamas daugiau negu trijų šimtų pavadinimų bibliografinis sąrašas ir Surdegio Dievo Motinos ikoną garbinanti malda rusų kalba – akatistas.

Knyga „Surdegis 1510–1940 metais“ turėtų sudominti ne tik surdegiečius ir aplinkinių vietovių gyventojus, bet ir istorikus, kultūros ir švietimo specialistus, Romos katalikus ir stačiatikybe Lietuvoje besidominčius asmenis, kraštotyros entuziastus.

Beje, profesorius ateityje skaitytojus galėtų pradžiuginti ir antrąja šios knygos dalimi. Mat kol spaudai buvo ruošiama knyga, archyvuose ir periodikoje atsirado naujų duomenų, dokumentų iš Surdegio krašto praeities. Be to, išleistoje knygoje apžvelgiamas laikotarpis iki 1940-ųjų metų. O nuo to laiko surdegiečių pragyventų beveik septynių dešimčių metų laikotarpis jau irgi tapo istorija.

Anykščių rajonas

© 2010 „XXI amžius“