|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
,,Teisė žinoti ar ,,Teisė nežinoti? Gintaras Visockas
Prieš keletą dienų LRT laidoje ,,Teisė žinoti buvo analizuojami Garliavos įvykiai. Padėtis išties kebli. Teisinėje valstybėje piliečiai privalo paklusti teismų, antstolių, policijos bei prokurorų reikalavimams. Bet kaip rasti teisingą išeitį, jei didelė grupė piliečių nepasitiki nei teismų, nei antstolių, nei prokurorų veiksmais? Atsakymo į šį klausimą Ritos Miliūtės laidoje neišgirdau. Žymiosios žurnalistės laida buvo akivaizdžiai tendencinga. Laidoje dalyvavo išskirtinai tik vienos pusės atstovai: psichologas Dainius Pūras, teisininkai Stasys Šedbaras, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris... Garliavoje protestuojančios grupės R. Miliūtės laidoje niekas negynė, niekas jai neatstovavo. Tiesa, svarbių pastebėjimų pateikė laidoje dalyvavęs žurnalo ,,Veidas redaktorius Algimantas Šindeikis. Pavyzdžiui, jis teiravosi, kodėl Drąsiaus Kedžio dukrelę, iki tragedijos gyvenusią pas senelius, staiga sumanyta perduoti motinai, kuri bendrauja su vyru, įtariamu pedofilija? Ar teisėjo paaiškinimai dėl itin operatyvaus sprendimo mus įtikina? Vienur bylos tiriamos metų metais, o čia stebėtinas operatyvumas. Keblių klausimų galima pateikti ir daugiau. Sakykim, ar mes galime būti tikri, jog D. Kedžio žūties aplinkybės ištirtos nešališkai ir objektyviai? Ar tikrai S. Šedbaras ir E. Kūris tiki versija, jog D. Kedys pats nusižudė, jog prieš mirtį gurkšnojo degtinę, jog tas pistoletas jam nebuvo pamėtėtas? |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |