Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Bendruomenėse

Į Sekmines kvietė naujasis varpas

Arkivyskupą pasveikino Veprių seniūnė

Vepriškiai Švč. Mergelės Marijos Rožinio bažnyčioje švenčia Sekmines

Prie naujojo varpo (sėdi) akademikas Zigmas Zinkevičius su žmona, R. P. Šaulys ir kiti šventės svečiai

Karo metais sudaužyti trys senieji varpai

Naujasis Veprių varpas

Maldininkai su arkivyskupu S. Tamkevičiumi ėjo Kristaus kančios kelius

Savaitgalį Ukmergės rajone, Vepriuose, Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia minėjo 100 metų jubiliejų, vyko Sekminių atlaidai. Čia lankėsi Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, daug dvasininkų. Atvyko rajono meras Algirdas Kopūstas, savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys, nemažai kitų iškilių asmenybių, maldininkų būriai iš visos Lietuvos.

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Benjaminas ŽULYS

Arkivyskupą pasitiko su duona

Išpuoštame Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožinio bažnyčios šventoriuje arkivyskupą Sigitą Tamkevičių su duona ir gėlėmis pasitiko Veprių seniūnė Dalė Urbonienė, gausios jaunimo gretos. Pasveikinusi visus atvykusius svečius seniūnė tarė: „Tikimės, kad mūsų šventovė, atsinaujinusi ir pasipuošusi Zinkevičių skulptūra – Švč. Mergelės Marijos Rožinio karaliene su kūdikėliu ant rankų bei parapijiečių Gražinos Genovaitės ir Romo Petro Šaulio šeimos dovanoto bažnyčiai varpo dūžiai, Kalvarijų kelias, Marijos takeliai mūsų apylinkėse sutelks dar didesnius būrius tikinčiųjų“.  Padėkos žodžiai nuskambėjo arkivyskupui ir metus šioje parapijoje dirbančiam klebonui Gintautui Naudžiūnui, kuris pasirūpino, kad bažnyčią papuoštų naujas altorius, įsigijo daug naujo inventoriaus, tvarko vargonus. Didelį dėmesį  bažnyčiai skiria ir rajono meras, savivaldybės administracijos direktorius, Ukmergės miškų urėdijos Deltuvos girininkijos darbuotojai ir kiti.

Aukodamas šv. Mišias S. Tamkevičius parapijiečiams priminė, jog bažnyčios jubiliejus visus įpareigoja būti geresniems ir dalyti meilę kitiems. „Meilės stoka kitiems ir per didelė meilė sau veda į pražūtį. Meilės dovanos reikia visuose Lietuvos kampeliuose: Seime, savivaldybėse, televizijos ekranuose, įstaigose, universitetuose, mokyklose, vaikų darželiuose, šeimose. Tik sugrąžinę meilę į visuomenę galime prikelti Lietuvą“, – pamokslo metu akcentavo arkiv. S. Tamkevičius.

Arkivyskupas su parapijiečiais ėjo Kristaus kančios kelius. Į šventę susirinkę žmonės bažnyčioje galėjo pasigrožėti R. P. Šaulio fotodarbų paroda, apžiūrėti senuosius bažnyčios varpus.

Naujas varpas

Kauno arkivyskupas pašventino skulptūrą ir varpą, kurį sutuoktiniai Šauliai perdavė amžinam bažnyčios naudojimui. Varpas, sveriantis 220 kilogramų, į Veprius buvo atvežtas likus kelioms dienoms iki šventės. Arkiv. S. Tamkevičius pirmasis išbandė varpų skambesį, kurio parapijiečiai, sudužus seniesiems varpams, negirdėjo nuo  1944-ųjų, kuomet iš Lietuvos besitraukianti vokiečių kariuomenė susprogdino varpinę ir sudaužė visus tris varpus.

Naujasis varpas atkeliavo iš Lenkijos, Tacišovo varpų liejyklos, kuri priklauso garsiai liejikų Felčinskių dinastijai. Liejykla įsteigta 1808 metais. Dabar įmonei vadovauja šios dinastijos šeštos kartos atstovas Zbignevas Felčinskis. Per metus čia pagaminama apie 60 varpų, kurie skamba Lenkijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje, Austrijoje, Ukrainoje, Lietuvoje, Peru, Egipte.

Felčinskių liejykloje varpai liejami senu tradiciniu būdu. Rankomis iš molio padaryta forma užkasama į liejimo duobę, užliejama variu ir alavu. Praėjus 24 valandoms molinė forma atkasama ir sudaužoma. Tuomet pradedamas ilgas ir sudėtingas šlifavimo procesas.

Varpą užsakė ir parapijai padovanojo vepriškiai Gražina Genovaitė ir Romas Petras Šauliai,  prie atstatymo prisidėjo ir kiti geradariai. Jau seniai VO organizacijos „SOS Vepriuose“ direktorius svajojo atstatyti karo metais sudaužytus tris varpus, ieškojo rėmėjų. Tačiau kol kas nulietas tik vienas varpas. „Tikiu, kad mano sumanymas bus įgyvendintas. Keli mecenatai jau davė žodį skirti lėšų likusiems dviems varpams“, – sakė R. P. Šaulys.

Dėkingas rėmėjams

R. P. Šaulys įgyvendindamas savo sumanytą projektą sulaukė ir bendraminčių bei geros valios žmonių paramos. Kad varpas džiugintų parapijiečius, teko daryti projektą, ruošti metalines konstrukcijas, jas nudažyti. Vepriškis dėkingas jo projektą parėmusiam Seimo nariui Rimantui Dagiui, žemės ūkio ministrui Kazimierui Starkevičiui, akademiko Zigmo Zinkevičiaus šeimai, Zenonui Varžgaliui, Janinai ir Juozui Galiauskams, Stasiui Gentviliui, Jonui Ženteliui, Steponui Jankeliūnui, Vytautui Pakėnui, Valdui Mikalajūnui, Žanetai Šaulytei ir Konstantinui Rogovcovui, už rūpestį – Veprių seniūnei Dalei Urbonienei, gėlininkams Violetai ir Rimandui Olisevičiams, Algirdui Dabrickui, Vytautui Krikštaponiui, Jonui Šalkauskui ir kitiems.

Atstatyta koplytėlė

Ėjusieji Kristaus Kančios kelius minėjo, kad stotelės buvo pastatytos dar prieškaryje. Užėjus sovietams nemaža jų dalis buvo  nugriauta. Pasakojama, kad vietos gyventojai surinkę nuolaužas užkasė miškelyje tarp Ukmergės ir Veprių. Kurį laiką toji vieta buvo laikoma paslaptyje ir tik atkūrus nepriklausomybę sužinota, kur maždaug ji yra.

Jau kuris metas gretimame kelyje  vyko ir tebevyksta mįslingos nelaimės. Viena iš aukų tapo dabartinės Kauno Panemunės katalikių moterų bendruomenės pirmininkės, turinčios Vepriuose savo verslą, Alės Jurgaitienės septyniolikmečio sūnaus žūtis autoavarijoje. Po nelaimės kitoje kelio pusėje A. Jurgaitienė pastatė kryžių su užrašu „Dieve, saugok mus kelyje“. Jos žiniomis, ir dabar kone kasmet čia įvyksta autoavarijos su skaudžiomis pasekmėmis. Gal tam įtakos turi sudėtingi kelio vingiai, kalnuotas reljefas?..

Bažnyčios ir parapijiečių pastangomis Kalvarijų Kryžiaus kelio stotelės buvo atstatytos. Bet kaip tyčia vieną dieną žaibas trenkė į prieš bažnyčią stovinčią koplytėlę ir ją apardė. Tuo metu klebonu dirbęs ir dabar į šventę atvykęs  kun. Jonas Račaitis papasakojo, kad tada į Veprius verslo reikalais atvykusi A. Jurgaitienė pirmiausia atėjo į bažnyčią ir paklausė, kuo galinti padėti. Klebonui parodžius apgriautą koplytėlę A. Jurgaitienė savo lėšomis ją atstačiusi. Ant jos yra įrašas „Švento Kryžiaus atradimas“. Tiesa, nėra įrašo su rėmėjos pavarde, bet ji sako, kad to nereikia, Viešpats viską regi ir vertina. Jam ji esanti dėkinga už visa, ką patirianti gero, teikia jėgų sunkią valandą. Ji ne vienerius metus globojo vaikus invalidus, rėmė ir teberemia įvairias miestelio šventes. „Kuo Dievas apdovanoja, reikia dalytis su kitais“, – sako moteris.      

Jolitos ŽURAUSKIENĖS nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“