2010 m. gegužės 28 d.
Nr. 41
(1826)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Seminaras apie krikščionišką pedagogiką ir psichologiją

Kun. dr. Vytautas Brilius MIC

Gegužės 17 dieną Marijampolės marijonų gimnazijoje vyko seminaras mokytojams „Krikščioniška pedagogika ir psichologija visapusiškam asmens ugdymui“. Pranešimus skaitė ses. L. Briliūtė SF, Vilniaus akademinės sielovados centro, VU, VDA lektorė, edukologijos magistrė, ir kun. dr. V. Brilius MIC, Marijonų gimnazijos direktorius.

Seminaro tikslas – padėti pedagogams geriau suvokti krikščioniškosios pedagogikos svarbą asmenybės ugdymui, socialinių ir moralinių, psichologinių principų bei krikščioniškųjų vertybių įtaką asmenybės formavimuisi. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas asmens ugdymui ir bendruomeniškumui, kai kuriems psichologiniams bendravimo aspektams.

Kun. dr. V. Brilius MIC pabrėžė asmens perduodamas vertybes kitiems (asmens ir religinę brandą, suaugusiojo individo nebrandaus religinio elgesio priežastis ). Lektorė ses. L. Briliūtė SF  akcentavo žmogaus, kviečiamo į asmeninį santykį su Dievu ir su žmogumi, svarbą. Taip pat buvo kalbėta ir apie bendravimo psichologiją ( konfliktus ir jų sprendimo būdus, dėkingumo sąvokos kontekstą).                        

Katalikiškos pedagogikos uždavinys – idealo vertė, idealas, vertas ne tik malonumo ar naudos, bet ir aukos. Pedagogų uždavinys – ne tik mokyti, bet ir auklėti, ugdyti asmenybes.

Popiežiaus Benedikto XVI enciklikoje Spe Salvi neigiamai vertinamas individualistinis išganymo siekis, kai šis procesas išgyvenamas atsietai nuo bendrystės su kitais. Asmuo visuomet yra ryšyje su  kitais žmonėmis, tiesa, Dievu.

Šiuolaikinėje kultūroje (A. Paškus ir Christopher Lasch), atmetus religinį matmenį, transcendencija aš tikiu užleido vietą aš jaučiu. Religiją bandoma pakeisti psichologija. Psichologija, terapija daugeliu atvejų yra reikalinga ir vertinga, bet jinai negali duoti atsakymo į žmogaus egzistencinius klausimus. Kaip teigia psichologai May, Jung, Allport, Frankl, James, tikėjimas brandina žmogų, padeda atrasti save, savo individualybę, suvienija susiskaldžiusį žmogų. Žmogus, turintis tvirtą asmeninį ryšį su Dievu, pasižymi brandesniais tarpasmeniniais santykiais. Kaip nuo pat gimimo būtina rūpintis vaiko fizine ir psichine branda, taip ir tikėjimas turi būti nuosekliai ugdomas nuo pat mažens ir tik tada religija bus vaikui lengvai suvokiama ir noriai išreiškiama ne tik vaikystėje, bet ir tolimesniais jo raidos etapais.

Religijos sociologai pastebėjo, kad palyginti lengvą ir sėkmingą tikėjimo raidą lemia keli veiksniai: auklėjime išlaikyta pusiausvyra tarp autoriteto ir laisvės; praktikuota malda; palaikytas aktyvus ryšys su tikinčia bendruomene; aktyviai įsijungta į veiklą, ugdančią jaunuolio kūrybingą laisvę ir atsakomybę.

Bręstant žmogui, asmuo iš egocentriškos savimonės turėtų pamažu pereiti į kitacentrišką savimonę. Tai brendimo esmė. Idealusis aš turėtų būti kitacentriškas.

Auklėtojo ugdytojo vaidmuo – nukreipti jauną žmogų tinkama kryptimi,  padėti jam susigaudyti pasirinkimuose, kurių šiuolaikinė kultūra labai daug siūlo, nors dauguma iš jų labai abejotinos vertės, turėti gyvenimo tikslą, kuris būtų atremtas į amžinąsias vertybes, ir atrasti gyvenimo prasmę – ne tik imti iš gyvenimo, bet ir duoti, tokiu būdu atsiliepiant į Dievo kvietimą  ir perkeliant save į aukštesnį dvasinį lygmenį.

Tiesa, kad tėvai yra pirmutiniai savo vaikų auklėtojai, ir jų teisė bei pareiga šiuo požiūriu yra pirminė ir pirmaeilė lyginant su kitų auklėjamuoju vaidmeniu, tačiau tiesa yra ir tai, jog tarp priemonių, padedančių šeimai vykdyti savo auklėjamąsias teises bei pareigas ir papildančių jos auklėjamąjį darbą, mokykla pasižymi pamatine verte bei svarba. Mokykla stengiasi uoliai ir rūpestingai lavinti besimokančiųjų intelektines, kūrybines bei estetines galias, ugdo jų gebėjimą teisingai naudotis sveika nuovoka, valia ir emocijomis, skatina vertybių pajautą, stiprina jų teisingas nuostatas ir protingą elgesį.

Seminaras buvo skirtas pedagogų kompetencijos ugdymui. Juk nagrinėjant asmenų psichologinius bendravimo aspektus ir visuomenės santykį kintant kultūrinei ir politinei padėčiai, geriau suvokiamas ir dabarties laikotarpis, ir pedagogo vieta, pareigos bei atsakomybė šiandienos krikščioniškoje pedagogikoje. Seminarą organizavo Marijonų gimnazija. Seminaro klausytojams buvo įteikti pažymėjimai.

Marijonų gimnazijos inf.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija