2010 m. birželio 4 d.
Nr. 43
(1828)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

 

Šiame numeryje:

Menkos A. Mockaus
galimybės

A. Merkel
į Lietuvą neatvyko

Krizės padariniai:
mokesčių našta
ar ekonomikos
skatinimas

Birželio 3-ioji –
Sąjūdžio gimtadienis

Korupcijos pelėsiai

Popiežiaus vizito į Kiprą istorinis kontekstas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
su Kipro prezidentu Dimitriju
Christofiju 2009 metais Vatikane

Politinio ir etninio susitaikymo iniciatyva

Daugeliu atžvilgių birželio 4–6 dienomis įvyksiantis popiežiaus Benedikto XVI vizitas į savo valstybinės nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos 50-ąsias metines švenčiančią Kipro Respubliką bus tikrai ypatingas. Dėl šios Viduržemio jūros rytinėje dalyje esančios salos geografinės padėties – kartais žinynuose Kipras priskiriamas Azijai – tą kelionę galima laikyti dar vienu Šventojo Tėvo apsilankymu Šventojoje Žemėje. Kaip tik todėl šį vizitą popiežius Benediktas XVI pasirinko pristatyti būsimąjį Vatikane rengiamą Artimiesiems Rytams skirtą Vyskupų Sinodo darbo dokumento „Instrumentum laboris“. Pristatymas įvyks Kipro sostinėje Nikozijoje per ateinantį sekmadienį numatytą Šventojo Tėvo susitikimą su regiono Katalikų Bažnyčios hierarchais. Būsimojoje Vyskupų Sinodo asamblėjoje, pavadintoje „Katalikų Bažnyčia Artimuosiuose Rytuose – bendrystė ir liudijimas“, bus svarstomos krikščionių mažumos musulmonių terpėje aktualijos.


Tėvo diena ir Devintinės

Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Su kokiu žiburiu perdėm vartotojiškoje visuomenėje reikia ieškoti tėvo, kuris savo namiškiams yra ramybės užutekiu ir nepriekaištinga šeimos galva? Negęstantis žiburys yra Dievo žodis, ir kas juo pasišviečia tarsi žibintuvėliu savo gyvenimo taką, tas „nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8, 12). Kad tėvai trokštų ieškoti šį jų laikinąjį gyvenimą įprasminančios šviesos – Jėzaus Kristaus, ir paskui, tos šviesos apšviesti, galėtų ją natūraliai skleisti savo namiškiams, pirmiausia jiems reikia dieviškos malonės išdrįsti savikritiškai įvertinti savo poelgius su artimaisiais.


Padėka Tėvui

Irma Mikalauskaite

Artūro ŠULCO nuotrauka

Tėvo dienos, švenčiamos pirmąjį birželio sekmadienį, įkūrėja laikoma Louisa Dodd.  1910 metais šią šventę ji paskyrė savo tėvui, taip išreikšdama pagarbą už tai, kad jis po žmonos mirties vienas užaugino šešis vaikus. Šventė plačiai švenčiama ir kitose pasaulio šalyse, tik skiriasi jos data (Austrijoje ir Tailande Tėvo diena minima pirmąjį rugsėjo sekmadienį). Panašūs skirtumai ir kitose pasaulio šalyse. Nuo 1936 metų Vokietijoje per Tėvo dieną švenčiama ir Kristaus žengimo į dangų diena, tai yra dešimt dienų prieš Sekminių šventę. Kristaus žengimo į dangų diena minima kaip Jo grįžimo pas Tėvą diena.


Vilkaviškiečių auka Labanorui

Birutė Nenėnienė

Vilkaviškiečius pastoracinės tarybos
narius Vitalių Genaitį ir Saulytį
Kurtinaitį bei Vilkaviškio parapijos
kleboną prelatą Vytautą Gustaitį
Kaišiadorių vyskupijos kurijoje
maloniai sutiko vyskupas Juozapas
Matulaitis ir generalvikaras
mons. Algirdas Jurevičius

Vilkaviškio parapijos pastoracinės tarybos nariai apsilankė Kaišiadorių vyskupijos kurijoje ir vyskupui Juozapui Matulaičiui perdavė Vilkaviškio Katedroje Gavėnios metu žmonių skirtą auką sudegusios Labanoro bažnyčios atstatymui. Vilkaviškiečius ir prelatą Vytautą Gustaitį sutiko vyskupas J. Matulaitis ir vyskupo generalvikaras mons. Algirdas Jurevičius. Jie sveikino vilkaviškiečių iniciatyvą ir geranoriškumą dalytis su nelaimės ištiktaisiais. Vyskupas J. Matulaitis prašė jo vardu  padėkoti visiems aukotojams, o vilkaviškiečių auką pažadėjo artimiausiu metu perduoti Labanoro parapijai, kuri rūpinasi gaisro nuniokotos šventovės atstatymu.


Katalikų teologijos fakulteto šventė

Kazimieras Dobkevičius

Konferencijos dalyviai

Gegužės pabaigoje VDU Katalikų teologijos fakultete (KTF) vyko respublikinė mokslinė  konferencija „Katalikų teologijos fakulteto reikšmė Lietuvos  mokslui ir kultūrai“, skirta fakulteto veiklos 20-mečiui paminėti. Konferencijos pradžioje KTF Didysis kancleris arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ pasveikino jos dalyvius ir padėkojo visiems tiems, kurie atkūrė fakultetą ir kuria jį toliau, – dekanams, dėstytojams ir studentams. Fakulteto bendruomenę sveikino Šventojo Sosto atstovas, apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka įteikė apdovanojimus dėstytojams ir darbuotojams, dirbantiems fakultete daugiau nei 10 metų. Konferencijos darbe dalyvavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius monsinjoras Gintaras Grušas, buvęs VDU rektorius Vytautas Kaminskas, daug garbių svečių, fakulteto studentai ir Trečiojo amžiaus universiteto atstovai.


Istorija ir dabartis

Žmonės prikelia gyventi nuošalaus kaimo mažą parapiją

Birutė Nenėnienė

Laimutis Rudzevičius džiaugiasi
atnaujinta bažnytine vėliava –
atlaidų procesijų puošmena

Lankeliškių Švč.Trejybės parapija (Vilkaviškio vyskupija) mini 400 metų įkūrimo sukaktį. Gegužės 30 dieną buvo švenčiami tituliniai atlaidai. Birželio 5 dieną vyks parapijos jubiliejaus iškilmės. 12 valandą bus aukojamos šv. Mišios, vyskupas teiks Sutvirtinimo sakramentą. Simboliška, kad Bažnyčios paskelbtais Padėkos už laisvę metais bus atidengta atminimo lenta, įamžinsianti Kazio Rudzevičiaus (1942–2006) ir daugelio kitų parapijiečių, kurie pasiaukojamai puoselėjo Lankeliškių bažnyčią ir parapiją, atminimą. Kazio Rudzevičiaus ir jo bendraminčių  rūpesčiu nuošaliame kaime esanti šventovė keliskart buvo išgelbėta nuo grėsusio išnykimo, prikelta, išpuošta ir toliau prižiūrima bei tvarkoma.


Istorija ir dabartis

Tremtinių susitikimai atgaivina jausmus

Birutė Nenėnienė

Ungutiečių susitikimų organizatorė
Regina Neiberkienė (dešinėje) džiaugėsi,
kad Plokščių gyventoja Stefanija
Valuntienė (centre) dalyvaus renginyje

Šįmet – į Plokščius

Išgyvenusieji 1948 metų gegužės 22 dienos trėmimą į Sibiro platybes kasmet susirenka pagerbti savo tėvų ir draugų atminimą, pasidalyti širdyse vis dar gyvais prisiminimais. Į Krasnojarsko kraštą ištremti, apgyvendinti Ungute ir kelerius dirbę tuometiniame „Liespromchoze“ (miškų pramonės ūkyje) šiemet susitiko Šakių rajono miestelyje Plokščiuose.  Renginys prasidėjo šv. Mišiomis bažnyčioje, kurias aukojo klebonas kun. Antanas Urbanavičius.


Ne rožėmis klotas gyvenimas buvo…

Rožė Poškienė
Stasio POVILAIČIO nuotrauka

Klaipėdoje gyvena buvusi lietuvių kalbos mokytoja, Kaimo rašytojų sąjungos narė, dešimties poezijos ir prozos knygų suaugusiems ir vaikams autorė, dviejų knygų sudarytoja, redaktorė ir leidėja, tris sūnus išauginusi aštuoniasdešimtmetė Rožė POŠKIENĖ. Ją kalbina mūsų žurnalistas Stasys POVILAITIS.

Kokia Jūsų biografijos pradžia?


Pasitinkant kunigo J. Popieliuškos beatifikaciją

Mindaugas BUIKA

Kun. Ježis Popieliuška

Herojiška tarnystė

Vieno bene labiausiai žinomo iš naujųjų kankinių, komunistinio saugumo policijos nužudyto lenko kunigo Ježio (Jurgio) Popieliuškos (1947–1984) beatifikacija taps savotišku baigiamų celebruoti Kunigų metų akordu, liudijančiu daugelio dvasininkų tarnystę Bažnyčiai ir žmonėms iki aukščiausios gyvybės aukos sunkiais totalitarinių ideologijų valdymo dešimtmečiais. Birželio 6 dieną į Varšuvos centrinėje Juzefo Pilsudskio aikštėje rengiamas paskelbimo palaimintuoju liturgines iškilmes rinksis dešimtys tūkstančių maldininkų iš visos Lenkijos ir užsienio (ypač kaimyninių) šalių, kaip jie rinkosi prie kankinystę patyrusio kunigo kapo šalia Šv. Stanislavo Kostkos bažnyčios.


Paini buvusio omonininko įkalinimo istorija

Gintaras Visockas

Gegužės 31-ąją praleidau Vilniaus apygardos teisme, kur buvo nagrinėjama buvusio OMON eilinio milicininko Konstantino Michailovo byla. Anksčiau šio ypatingosios paskirties milicijos būrio atstovo pavardė buvo Nikulinas. Lietuvos teisėsauga įtaria, kad šis vyras galėjo dalyvauti Medininkų žudynėse 1991-ųjų rugpjūčio 31-ąją, kai poste buvo sušaudyti septyni mūsų pareigūnai. Todėl įtariamajam, kol vyksta teismo procesas, taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Be abejo, būtų labai džiugu, jei Lietuvai pavyktų sugaudyti ir įkalinti visus, tiesiogiai ir netiesiogiai prisidėjusius žudant pirmuosius mūsų muitininkus, pasieniečius, policininkus. Tačiau ar tikrai šiandien už grotų laikome būtent tą žmogų, kuris dalyvavo Medininkų skerdynėse?

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija