2010 m. birželio 4 d.
Nr. 43
(1828)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Korupcijos pelėsiai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvoje toliau vyksta aršios diskusijos dėl to, ar mūsų šalyje veikia esminiai teisinės valstybės principai. Kai kurie įtakingi politikai ir teisės ekspertai teigia, kad Lietuva yra teisinė valstybė, tik kai kurie neteisingi piliečiai ją griauna. Tačiau LNK televizijos laidoje „Valanda su Rūta“ prokuroras ir pedofilas sėdėjo greta, ir tai akivaizdus įrodymas, kokia mūsų „teisinė valstybė“. Jokioje demokratinėje teisinėje valstybėje tokie dalykai nevyksta. Yra ir daugiau neteisinės valstybės požymių – štai susikompromitavęs prokuroras A.Valantinas sėkmingai tęsia karjerą ir rengiasi tapti Vilniaus apygardos teismo teisėju.

Drąsiaus Kedžio nužudymo bylos tyrimas nejuda iš mirties taško. Tik toliau skleidžiami mitai, kad neva 2009 metų spalį D. Kedys nužudė teisėją J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę. Bet ši versija turi labai rimtų spragų – štai kad ir šalia D. Kedžio rastas pistoletas, iš kurio buvo nušauti abu asmenys. Juk bet kuris žudikas atsikrato ginklo iškart po nusikaltimo. O prokuroro A. Kliunkos spaudos konferencijoje surengtas spektaklis primena sovietinius laikus, kai būdavo viešai skaitomi „darbo žmonių“ laiškai. Neva moteris iš provincijos prokurorui atsiuntė įdomų tekstą: „Prokurore, per televiziją matau, kaip Garliavoje susirinkusi minia neleidžia vykdyti teismo sprendimo. Kadaise buvo diktatūra, vėliau demokratija, dabar kuriasi nauja santvarka – kedizmas. Prokurore, laikykitės, nepasiduokite tiems, kurie nori sugriauti valstybę“. Tokie sovietiniai spektakliai stebina, tik kadaise jie vykdavo kompartijos Centro komitete, o dabar vyksta Generalinėje prokuratūroje.

Kai kurių rezonansinių bylų tyrimas lyg ir pajudėjo. iš mirties taško. Tačiau iškyla daug klausimų – kad ir verslininko Sigito Čepo nužudymo byloje. Dar prieš daug metų būta operatyvinių duomenų, kad 1996 metų pavasarį S. Čiapo nužudymą organizavo didelė grupė Vilniaus ir Kauno nusikaltėlių. Vienas jų – šiuo metu įtakingas Darbo partijos lyderis. Tačiau iki šiol nėra atskleista nė vieno nusikaltimo užsakovo – tik teigiama, kad su šio nužudymo organizavimu susijęs Henrikas Daktaras. Tad toliau tęsiama paviršutinių tyrimų tradicija, kaip ir kadaise prokuroro G. Sereikos nužudymo byloje, kai už šį nusikaltimą buvo nuteistas tik vienas asmuo, o užsakovai iki šiol nerasti. H. Daktaro demonizavimas yra dar vienas mitas, kaip ir vis labiau propaguojamas mitas apie „klastingus garliavinius“, bandančius sugriauti Lietuvą.

Nors tokie procesai dėsningi – su teisėsauga susijusių sprendimų priėmimą lemia įvairūs tarpininkai – tokie kaip vidaus reikalų viceministro A. Vakarino pusbrolis R. Rutkauskas. Beje, R. Rutkauskas jau daugelį metų artimai susijęs ir su buvusiais Generalinės prokuratūros vadovais G. Jasaičiu ir V. Barkausku. Tarpininkų ratas nemažas – tarp jų yra ir ekspremjero G. Kirkilo giminaitis S. Jakutis, V. Uspaskicho iždininkas R. Ruškulis ir kiti. Tokia padėtis primena feodalinius laikus.

Kalbos, kad Lietuva yra teisinė valstybė, yra niekinės. Kokia čia teisinė valstybė, jei atvirai klesti aferistų ir pedofilų klanai? Tai butaforinė valstybe, kurioje tik imituojama teisinė valstybė. Tai teisinė valstybė siauroms „neliečiamųjų“ kastoms – keliems tūkstančiams oligarchijos atstovų, korumpuotų pareigūnų ir jų giminaičių. Lietuvoje susiklostė luominė visuomenė, kurioje klesti vos keli procentai piliečių. Tačiau ir teismas mūsų šalyje yra luominis, tik ne atskiras, kaip kadaise viduramžiais, o bendras. Tačiau įstatymai taikomi skirtingai – vienaip oligarchams, pedofilams ir jų talkininkams, ir visai kitaip – daugumai piliečių. Prokuratūros sistema visai išsigimė, jau net galime teigti, kad egzistuoja prokurorų mafija – negausūs, bet įtakingi korumpuotų prokurorų klanai. Šie klanai stabdo daugelio rezonansinių bylų tyrimus. Tiek įtakingi prokurorai, tiek kai kurie teisėjai atvirai gina pedofilų interesus, tad iki teisinės valstybės Lietuvai dar toli. Jei teisėjai ir prokurorai būtų įdėję bent dalį tų pastangų, kurias jie įdeda gindami pedofilus, nukreiptų kita linkme – pažaboti aferistų klanus ir politinę korupciją, tai mūsų šalis nesikapanotų tokiame nuosmukio liūne, o būtų pasiekusi Estijos lygį.

Korupcinė biurokratinė politika atvedė Lietuvą į aklavietę. Mūsų krašte korupcijos pelėsiai padarė pragaištingą darbą – šiuo metu regime visišką valstybės eroziją. Veikia tam tikros šešėlinio valdymo schemos – oligarchai ir galingi kriminaliniai baronai finansuoja įtakingus politikus, o pastarieji užtikrina oligarchų klanams reikalingų sprendimų priėmimą. Saugumą oligarchijai – ir oligarchams, ir korumpuotiems politikams – užtikrina korumpuotų pareigūnų klanai. Įdomu pastebėti ir tai, kad šiuo metu, besivystant Garliavos įvykiams, politikai ir žiniasklaidos priemonės, kaip ir po pulkininko V. Pociūno nužudymo, susiskirstė į dvi stovyklas. O prokurorai elgiasi abejotinai, delsia priimti ryžtingus sprendimus ir tokia jų veikla – dar vienas argumentas, įrodantis, kad teisinės valstybės neturime. Deja, kol kas turime tik teisinės valstybės miražą. Garliavoje besirenkančių piliečių negalima pavadinti valstybės griovėjais – jie yra korumpuotos santvarkos griovėjai.

Garliavoje toliau vyksta pilietinė akcija – saugomi Kedžių namai, kad pedofilai ar juos remiantys korumpuoti pareigūnai nepagrobtų D. Kedžio dukrelės. Gegužės 27 dienos ryte D. Kedžio dukrelė buvo vežama į susitikimą su motina Laima Stankūnaite. Mergaitę automobiliu vežė jos senelis, o iš paskos lydėjo keliasdešimties automobilių kolona ir būrys baikerių su motociklais. Kolonos priekyje važiuojantiems automobiliams ir baikeriams trukdė sankryžose budėję pareigūnai. 9 valandą atvykus prie Kauno apskrities policijos komisariato, kuriame turėjo vykti susitikimas, laukė staigmena – pastatą saugojo daugybė pareigūnų. Prie centrinio įėjimo susitelkęs būrys pareigūnų niekam neleido įeiti į pastatą – į vidų buvo įleista tik mažoji Deimantė su seneliais Kedžiais. Į komisariatą dvi valandas nebuvo įleidžiami jokie lankytojai, net į eismo priežiūros tarnybą dokumentų atėję atsiimti piliečiai. Iniciatyvūs piliečiai bei žurnalistai būriavosi ir prie atsarginio išėjimo. 10 valandą žurnalistai buvo varomi tolyn nuo komisariato pastato, teigiant, kad jie turi stovėti už 50 metrų. Jiems nepaklusus, policininkai aprimo, o vėliau atėjęs pareigūnas pareiškė, kad šie reikalavimai neteisėti, nes žurnalistai elgėsi ramiai, nepažeidinėjo įstatymų. 11 valandą D. Kedžio dukrelė ir jos seneliai išėjo iš komisariato pastato, įsėdo į automobilį ir kartu su juos lydinčia automobilių kolona pajudėjo Garliavos link.

Gegužės 28 dieną Seime surengtas slaptas pasitarimas, kuriame buvo aptariami Garliavos įvykiai. Pasitarime dalyvavo vidaus reikalų ir teisingumo ministrai, Generalinės prokuratūros vadovai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas S. Šedbaras, Nacionalinio saugumo komiteto vadovas A. Anušauskas, policijos generalinis komisaras V. Telyčėnas, prezidentūros atstovai, vaiko teisių kontrolierė E. Žiobienė. Po pasitarimo buvo pareikšta, kad D. Kedžio dukrelei gali būti paskirta apsauga. Kai kurie pasitarimo dalyviai kritikavo teismo nutarties neįvykdžiusio antstolio M. Petrovskio veiksmus.

Gegužės 27 dienos vakare Lietuvą sukrėtę Garliavos įvykiai buvo aptariami ir minėtoje tiesioginėje LNK televizijos laidoje „Valanda su Rūta“. Joje kalbėjęs etnologas ir publicistas Jonas Vaiškūnas, kreipdamasis į laidoje dalyvaujantį laikinai einantį generalinio prokurorą Raimundą Petrauską, teigė: „Lietuvoje vyksta dramatiški įvykiai. Jūs neginate piliečių interesų ir savo barbariškais veiksmais griaunate valstybę“. Seimo narys Saulius Stoma sakė: „Sklinda daug prasimanymų, kad Garliavoje susirinkę piliečiai griauna teisinės valstybės pamatus. Aš manau priešingai – jie gina teisingumą, jie yra tikrieji teisinės valstybės gynėjai“. Prokuroras R. Petrauskas pareiškė, kad piliečiai, trukdę teismo antstoliui vykdyti teismo nutartį, darė nusikalstamus veiksmus. Daugelis prokuroro atsakymų į pateiktus klausimus buvo nerišlūs ir neįtikinami. Laidoje dalyvavęs pedofilijos skandalo herojus A. Ūsas postringavo, kad jis visai nekaltas ir neteisingai puolamas. D. Kedžio teta A. Skučienė teigė, kad mažoji Deimantė bus ir toliau ginama, nes pati mergaitė nori gyventi su tetos Neringos Venckienės šeima.

Pastaruoju metu įvairiuose spaudos leidiniuose vėl pasirodo šmeižikiškų straipsnių, kuriuose žeminamas kovotojas su pedofilija Drąsius Kedys, jo giminaičiai ir nuo gegužės 14 dienos Garliavoje prie Kedžių namų budintys piliečiai. Akivaizdu, kad pastaruoju metu Lietuva jau kyla iš sąstingio liūno, iš apsnūdusios „pelėdų šalies“ jau suka pilietinės valstybės keliu. Piliečiai buvo teisūs, neleisdami teismo antstoliui atimti D. Kedžio dukrelės iš jos tetos N. Venckienės dėl kelių priežasčių. Pirma, bylą nagrinėjęs Kėdainių apylinkės teismo teisėjas pažeidė bent kelis tokiam procesui būtinus reikalavimus ir priėmė sprendimą atimti mergaitę iš N. Venckienės globos net nenagrinėjęs kai kurių svarbių dokumentų. Antra, yra patikimų duomenų, kad L. Stankūnaitė artimai bendradarbiavo su pedofilų klano nariais. Tad atiduoti mergaitę jos globai būtų pernelyg rizikinga, tuo labiau kad L. Stankūnaitė teigia, kad ji nori kartu su mergaite išvykti į užsienį. Piliečiai jau parodė savo jėgą, ir korumpuotų klanų įtakai iškilo pavojus. Klanai pereina į puolimą, bet sutrukdyti kylančiam pilietiniam sąjūdžiui jau neįmanoma.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija