| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Projektą Gimtasis kraštas:
|
||||||||||||||||||||||
|
Istorija ir dabartis Prisiminė žuvusius už Tėvynės laisvę Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės
vienybės dienos Loreta Kalnikaitė
Jokubaičių kaime, Dambrauskų sodyboje, iškilo didingas paminklas žuvusiems už Tėvynės laisvę. Nelygi kova su okupantais 1953 metų vasario 1 dieną baigėsi Jūros būrio vado Antano Šalčio-Šalčiūno, jo pavaduotojo Antano Armono-Tigro ir sodybos šeimininkų dukros Onos Dambrauskaitės žūtimi. Partizanai nepasidavė gyvi. Didžiulis riedulys iš šių apylinkių nuo šiol visiems primins mūsų tautos nelygią, pasiaukojamą kovą su okupantais. Aplink paminklą išsirikiavo vėliavininkai, pasipuošę karūnomis, Kęstučio apygardos vadas Vincas Verbickas su Mažeikių, Šilutės, Telšių, Tauragės, Šilalės ir kitų rajonų politinių kalinių ir tremtinių bei šaulių delegacijomis. Šalia garbingųjų Laisvės kovų dalyvių ir buvusių politinių kalinių bei tremtinių į glaudžią gretą rikiavosi kariškiai, šauliai, jaunieji šauliai iš įvairių Šilalės rajono mokyklų, skautai su vadove Elvyra Gedeikiene, jaunosios Laukuvos N. Vėliaus gimnazijos dainininkės, vadovaujamos Jolantos Bučnienės. Šilalės r. savivaldybės vicemerė Vera Macienė pakvietė atidengti paminklinį kryžių Onos Dambrauskaitės seserį Valeriją Dambrauskaitę-Razbadauskienę, Antano Armono seserį Zitą Armonaitę-Gailienę ir LPKTS Šilalės filialo narį Antaną Rašinską. Monsinjorui Alfonsui Svarinskui pašventinus paminklą, tylos minutę užbaigė iškilmingos ginklų salvės Už Tėvynę, Už žuvusius. Mons. A. Svarinskas padėkojo LPKTS Šilalės filialo entuziastams, o ypač A. Rašinskui ir Šilalės filialo pirmininkei Teresei Ūksienei, dėl kurių pasiaukojamo darbo buvo įamžintas žuvusiųjų už Tėvynės laisvę atminimas. Sodybos šeimininkė Valerija Dambrauskaitė-Razbadauskienė prisiminė 1953 metų vasario išgyvenimus. Jai teko iškelti iš bunkerio žuvusių partizanų kūnus. Partizano Antano Armono sesuo Zita Gailienė nesigėdijo susijaudinimo ir džiaugsmo ašarų. Apie žuvusio brolio įamžinimą ji sužinojo tik prieš dieną. Džiaugdamasi galimybe dalyvauti, ji nuoširdžiai dėkojo visiems šilališkiams. Skambant liaudies dainoms, atliekamoms Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos jaunųjų kanklininkių, paminklo papėdėje padedamos gėlės ir uždegamos žvakės. Paskui šventė tęsėsi Kreivių kaime. Kreiviai kaimas, apsuptas miškų. Netoli teka veržlioji Akmena, šalia jos Indijos ir Kreivių piliakalniai. Nuostabi gamta šiose apylinkėse slėpė Laisvės kovotojus. Kreiviuose laukė būrys buvusių Kreivių apylinkių gyventojų, jų vaikų ir vaikaičių. Prie šventės dalyvių prisijungė Šilalės policijos komisariato l. e. p. viršininkas Algirdas Meiženis, atvykęs pagerbti žuvusių policijos pareigūnų. Šilalės vicemerė V. Macienė paminklo atidengti pakvietė buvusią partizanę, partizano Jono Trijonio-Marso seserį Stanislavą Trimonytę-Sadūnienę ir Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūną Stasį Lidžių. Granitinėje lentoje iškaltos aštuonios pavardės: partizanai Jonas Trijonis-Marsas, Jonas Gečas-Tigras, Antanas Galminas-Šiaurys, Antanas Kinsgaila-Strazdas ir ryšininkai Zofija Jankevičiūtė, Aleksandras Liočas. Policijos pareigūnai: Izidorius Bartkus ir Jonas Giedraitis. Monsinjoras A. Svarinskas pašventino paminklinį kryžių ir kvietė nepamiršti tautiečių aukos. Kreipdamasis į jaunuosius piliečius, nemačiusius okupacijos baisumų, jis sakė, kad jų pareiga kalbėti, rašyti, prisiminti. Stanislava Trijonytė-Sadūnienė papasakojo apie 1946-ųjų metų Kalėdas, kai teko veržtis iš apsupties, paliekant priešui žuvusiuosius. Šilalės policijos komisariato l. e. p. viršininkas A. Meiženis pažadėjo padėti ieškoti duomenų apie 1944 m. gegužės 11 dieną žuvusius policijos pareigūnus. Apie Tauragės policijos viršininką Izidorių Bartkų žinoma, kad jis buvo gimęs 1895 m. Monkaičių kaime. Iš kur buvo kilęs bei kada gimęs policininkas Jonas Giedraitis, iki paminklo atidengimo iškilmių išsiaiškinti nepavyko. Paskui į susirinkusiuosius kreipėsi Šilalės rajono vadovai meras Albinas Ežerskis ir administracijos direktorius Jonas Gudauskas. Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje šventės dalyvius pasitiko minia žmonių, kartu su jaunosiomis choristėmis ir Šilalės meno mokyklos orkestru (vad. Kornelijus Pukinskas). Mons. A. Svarinskas ir Šilalės dekanas kun. Stasys Toleikis pašventino LPKTS Šilalės filialo naują vėliavą. Paraginti garbingųjų kunigų, nuoširdžiai maldai už žuvusiuosius Tėvynėje, kalėjimuose bei tremtyje suklupo visi susirinkusieji. Mons. A. Svarinsko pamokslas sujaudino šv. Mišių dalyvius. Garbingasis svečias kvietė susitelkti šeimose, jaunajai kartai aiškinti Lietuvos laisvės kovų istoriją. Piliečių, mylinčių ir gerbiančių savo šalį, neįmanoma suklaidinti. Todėl būtina puoselėti nuo seno pripažintas vertybes. Šilalės entuziastai, nuosekliai dirbantys įamžinant laisvės kovotojus, kad nebūtų pamirštų žuvusiųjų, kad kiekvienas kaimas, mokykla žinotų ir gerbtų savo didvyrius, yra puikus šio darbo pavyzdys, sakė monsinjoras. Po šv. Mišių dalyviai sugiedojo Lietuvos himną. Šilališkiai ir svečiai su merginų choru dainavo partizanų dainas, grojo Šilalės meno mokyklos mokiniai ir mokytojai. Išėjusius iš bažnyčios šventės dalyvius pasitiko pučiamųjų orkestras (vad. Zigmas Levickas). Jo lydima dalyvių kolona pasuko link miesto centro, prie paminklo Šilalės krašto partizanams. Į susirinkusiuosius kreipėsi ir gėles bei žvakutes prie paminklo padėjo Seimo narys Arvydas Anušauskas, mons. A. Svarinskas, meras A. Ežerskis, administracijos direktorius J. Gudauskas. Eilėmis skaitė kreipėsi poetė, buvusi politinė kalinė T. Ūksienė. Po iškilmių šventės dalyviams koncertavo moterų ansamblis Sidabro gija, vadovaujamas Natalijos Taurinskienės. Autorės ir Henriko Girčio nuotraukos
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |