2010 m. liepos 7 d.
Nr. 51
(1836)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Vatikano ir Vietnamo derybos

Mindaugas BUIKA

Bažnytinių jubiliejų šventimas

Šventasis Sostas palaiko diplomatinius santykius su beveik visomis pasaulio šalimis (apie 180 valstybių), o tai užtikrina galimybę geriau spręsti Bažnyčios ir pasaulietinės valdžios bendradarbiavimo problemas, rūpintis vietine tikinčiųjų bendruomene. Viena iš nedaugelio šalių, kurios su Vatikanu nėra oficialiai užmezgę ryšių, yra komunistų valdomas Vietnamas. Šioje Pietryčių Azijos valstybėje egzistuoja viena didžiausių ir seniausių žemyno katalikų bendruomenių, todėl Šventojo Sosto pastangos užmegzti diplomatinius santykius yra visiškai suprantamos.

Šiuo klausimu užsiima pernai sukurta Vietnamo ir Vatikano jungtinė darbo grupė, kurios antrasis susitikimas Romoje vyko birželio 23–24 dienomis. Šį suartėjimą kelyje į dvišalių santykių normalizavimą nulėmė pastaraisiais metais vykę Vietnamo vadovų istoriniai vizitai į Vatikaną. 2007 m. sausį su popiežiumi Benediktu XVI susitiko šalies ministras pirmininkas Ngujen Tan Dungas, o 2009 metų gruodį – prezidentas Ngujen Min Trietas. Šiuo metu 85 milijonus gyventojų turinčioje šalyje yra maždaug 6 milijonai katalikų, kuriuos jungia 26 arkivyskupijos ir vyskupijos. (Azijoje daugiau katalikų yra tik Filipinuose, Indijoje ir Kinijoje.) Vietnamo katalikų sielovada rūpinasi keturios dešimtys vyskupų ir trys tūkstančiai kunigų.

Iki 2011 m. sausio 6 dienos Vietnamo Katalikų Bažnyčia mini dvigubą jubiliejų – 350 metų sukaktį, kai šalyje buvo įkurti pirmieji du apaštaliniai vikariatai, ir 50 metų nuo vietinės bažnytinės hierarchijos paskyrimo. 1659 m. rugsėjo 9 dieną  tuometinis popiežius Aleksandras II įkūrė Dang Ngoai (Tonkinas) ir Dang Trong (Košinšinas) vikariatus, kurių vadovais paskyrė prancūzų misionierius vyskupą Fransua Paliu ir Lamberą de la Motą. (Vietnamas ilgą laiką buvo Prancūzijos kolonija ir kaip tik tos šalies misionieriai kūrė ir stiprino vietnamiečių katalikų bendruomenes.) 1960 m. lapkričio 24 dieną palaimintasis popiežius Jonas XXIII suformavo jau vietinę Vietnamo hierarchiją įsteigdamas Hanojaus ir Saigono (dabar Hošiminas) arkivyskupijas.

Šiuos jubiliejus Vietnamo Katalikų Bažnyčia pradėjo minėti 2009 m. lapkričio 24 dieną, vietnamiečių kankinių liturginėje šventėje. Popiežius Jonas Paulius II 1988 metais palaimintaisiais paskelbė vietnamietį kunigą Andrui Dung Liaką ir 116 jo bendražygių, kurie buvo vietinių budistų nukankinti. Sveikindamas Vietnamo katalikus su jubiliejais popiežius Benediktas XVI savo laiške palinkėjo, kad Rusijos kankinių „kilnus liudijimas padėtų Dievo tautai Vietname būti uolesniais meilėje, stipresniais viltyje ir tvirtesniais tikėjime, kuris kasdieniniame gyvenime gali patirti sunkius išbandymus“.

Diplomatija ir realus gyvenimas

Tai ypač aktualu Vietnamui, kuriame dėl totalitarinio komunistų režimo nėra religijos laisvės, kur bažnytinę veiklą stengiamasi palenkti valdžios kontrolei, o aktyvesni kovotojai už Bažnyčios teises patiria represijas. Kovo 15 dieną Vietnamo valdžia į laisvę išleido žymų žmogaus teisių gynėją kunigą Ngujen Van Ly, kuris jau keletą kartų buvo teistas ir nuo 1977 metų lageryje praleido daugiau kaip 15 metų. Dvasininkas sunkiai serga (kalėjime patyrė insultą) ir buvo išlaisvintas gydytis tik po to, kai šiuo reikalu į Vietnamo prezidentą laišku kreipėsi 37 Jungtinių Valstijų senatoriai. Baiminamasi, kad pagerėjus sveikatai kunigas gali būti vėl sugrąžintas į kalėjimą. Panašių susidorojimo su Katalikų Bažnyčios nariais atvejų Vietname užregistruota pakankamai ir jie tęsiasi, nors valdžia praneša apie tikėjimo laisvės „garantijas“.

Po Vatikane vykusio Jungtinės darbo grupės susitikimo paskelbtame komunikate su būdingu diplomatiniu nuosaikumu pranešama, kad Vietnamo pusė pristatė šalies vyriausybės pastangas užtikrinti religijos laisvę ir „teisines priemones jų įgyvendinimui“. Šventojo Sosto delegacija, priėmusi šį paaiškinimą, „prašė toliau gerinti  sąlygas, kad Bažnyčia galėtų efektyviai dalyvauti šalies pažangoje, ypač dvasinėje, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinėje ir karitatyvinėje srityse“. Abi pusės pripažino katalikų gyvenimo sąlygų pagerėjimą. (Prie to pagerėjimo reikėtų priskirti ir tai, kad po įtemptų derybų nuo 2008 metų Vatikanui leista Vietname paskirti septynis naujus vyskupus, kas iki tol buvo neįmanoma. Daugelis šalies ganytojų yra labai pagyvenusio amžiaus (80-mečiai ir vyresni), todėl  bažnytinės hierarchijos atnaujinimas yra aktualus klausimas.)

Siekiant normalizuoti dvišalius diplomatinius santykius   praėjusiame Jungtinės darbo grupės susitikime buvo susitarta dėl realaus pirmojo žingsnio, kada Šventasis Sostas turės savo atstovą Vietnamui, kuris bus paskirtas Popiežiaus, tačiau pačioje šalyje negalės reziduoti. Komunikate taip pat nurodoma, kad abi pusės susitarė dėl būsimojo trečiojo Jungtinės darbo grupės susitikimo, kuris įvyks Vietname. (Susitikimo data bus tikslinama diplomatiniais kanalais.) Pranešama, kad Vietnamo  delegacija Vatikane susitiko su Šventojo Sosto užsienio reikalų ministru arkivyskupu Dominiku Mamberčiu ir kitų dikasterijų atstovais.

Komentuodami šį pranešimą Azijos ir Vietnamo katalikybės įvykių stebėtojai pripažįsta, kad susitarimas dėl nereziduojančio Šventojo Sosto atstovo paskyrimo yra pozityvus ženklas „žingsnis po žingsnio“ politikoje. Tačiau svarbu yra pasiekti, kad šioje diplomatijoje būtų tikrai girdimas kenčiančių Vietnamo katalikų ir jų ganytojų balsas. Juk komunistinės valdžios vadinamosios teisinės priemonės religijos laisvės užtikrinimui neretai yra tik priedanga bažnytinio gyvenimo kontrolės stiprinimui, nes kiekvienam Vietnamo katalikų hierarchijos sprendimui (netgi naujų kunigų šventimams) reikia gauti režimo pritarimą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija