2010 m. liepos 14 d.
Nr. 53
(1838)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Ypatinga pagarbos pakopa

Tuoj pat po A. M. Brazausko laidotuvių Vyriausybė premjero A. Kubiliaus pasiūlymu leido jo našlei K. Brazauskienei apsigyventi Turniškėse, kartu mokant „pusę prezidento pensijos“. Lietuvoje atsirandanti praktika prezidento vardą ir jam skirtas privilegijas išlaikyti visiems buvusiems prezidentams įgyja vis didesnį pagreitį. Po Brazausko mirties, vystant jo kultą, darosi aišku, kad Lietuvoje prezidentais išlieka ne tik buvę prezidentai, bet net ir jų žmonos (tiksliau, antrosios žmonos). Atrodo, Lietuva yra viena turtingiausių valstybių, ypač krizės („sunkmečio“) laikais. Dabar Lietuvoje yra keturi prezidentai: dirbanti prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvęs prezidentas Valdas Adamkus, buvęs, bet apkaltos keliu nušalintas prezidentas Rolandas Paksas (prezidento privilegijų netekęs, bet jam paliktas prezidento vardas ir diplomatinis pasas) ir prezidento privilegijomis (tiesa, kiek sumažintomis) besinaudojanti Brazausko našlė Kristina. Jai tenkanti pensijos dalis krizės metais sudarys nemažą sumą – 6500 litų. Prezidentinės rezidencijos Turniškėse išlaikymas valstybei irgi kainuos nemažai. Tiesa, K. Brazauskienei yra vienas nedidelis apribojimas – Turniškėse ji gyvens tik tol, kol nesusiras naujo vyro. Jeigu taip atsitiks, prezidentinių privilegijų dalį ji praras. Bet ar tokį reikalavimą galima laikyti teisėtu? Išeitų, kad valstybė ar, tiksliau, Vyriausybė uždeda apynasrį prezidentinių privilegijų paveldėtojui – nesusirask naujo sutuoktinio, nes daug neteksi... Be to, kyla ir kitas klausimas – kodėl prezidentinės privilegijos perėjo antrajai žmonai, o ne pirmajai? Juk Brazauskas, būdamas prezidentu, buvo susituokęs su pirmąja žmona Julija. Taigi ji ir turėtų teisėtai perimti prezidentines privilegijas. Ar čia Vyriausybė ko nors neprimaišė? Kad ir kaip ten būtų, valstybė, užuot išlaikiusi vieną dirbantį prezidentą, turi išlaikyti net keturis. Ir tai ne pabaiga – laikui bėgant, Lietuvos prezidentų skaičius gali didėti. Aišku, didės ir skirtomis privilegijomis jiems tenkanti parama, gulanti ant valstybės, tiksliau, mokesčių mokėtojų pečių.

A. M. Brazauskui ir toliau rengiama ypatinga pagarbos pakopa. Praeitą savaitgalį socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba įkūrė Brazausko atminimo komisiją, kuriai vadovaus Česlovas Juršėnas. Tai, kad šis žymus partijos ideologas kartu yra ir Seimo vicepirmininkas, gali daug padaryti, juo labiau kad jis, kaip pats nepamiršta visiems priminti, yra ilgiausiai nepriklausomos Lietuvos Seime dirbantis parlamentaras. Kaip ir pritinka „šventumo“ inicijavimui, komisija dirbs net keliais frontais: rūpinsis paminklo statymu, gatvės ar aikštės pavadinimu Brazausko garbei, konferencija, leidiniais. Taip pat bus atnaujinama labdaros ir paramos fondo veikla bei svarstoma, kad „prezidentų atminimas“ būtų įamžinamas šalia Prezidentūros. Brazausko atminimas bus įamžinamas ne tik Kaišiadoryse, kur lankė mokyklą, bet ir Rokiškyje, kur jis praleido pirmuosius devynis kūdikystės mėnesius. Kaišiadoryse Brazausko vardu siūloma pavadinti gatvę, skverą ar aikštę, o Rokiškyje svarstomi keli variantai, tarp kurių – atminimo lenta, gatvės ar aikštės pavadinimas. 2000-aisiais A.  M. Brazauskas paskelbtas Rokiškio, o 2010 metų pavasarį – Kaišiadorių garbės piliečiu.

Kanadoje gyvenantis lietuvis, Monrealio lietuviškos radijo laidos vedėjas Liudas Stankevičius, juokais ar rimtai, o gal norėdamas „pagyvinti diskusiją dėl mirusio prezidento“, siūlo, kad mirusio valstybės veikėjo skulptūra galėtų iškilti vietoj Žaliojo tilto sovietinių skulptūrų, dėl kurių likimo vyksta ginčai. „Dabar būtų gera proga nuo Žaliojo tilto pašalinti sovietinius „balvonus“, o jų vietoje pastatyti A. Brazausko statulą ir tiltą pervadinti A. Brazausko vardu“, – pasiūlė Monrealio lietuviškos radijo laidos vedėjas. Tilto skulptūros sukėlė ginčus tada, kai Rusijos valdžia šių metų pradžioje pasisiūlė nykstančias skulptūras atnaujinti už savus pinigus. Vėliau sostinės meras Vilius Navickas užsiminė, kad imsis priemonių avarinės būklės skulptūroms nukelti. Šį jo pasiūlymą griežtai užginčijo paveldosaugininkai – mat skulptūros yra saugotinų objektų sąraše. Taigi jų negalima nei griauti, nei keisti. Dabartinė oficiali savivaldybės pozicija – skulptūrų likimą turi spręsti vilniečiai viešos diskusijos metu. Tačiau Kultūros paveldo departamento atstovai teigia, kad pagal dabar galiojančius įstatymus išbraukti skulptūrų iš saugotinų objektų registro neįmanoma. Taigi skulptūros stovės tol, kol stovės tiltas. Jas galima tik restauruoti. O gal ten dar patupdyti ir Brazausko statulą?..

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija