2010 m. liepos 16 d.
Nr. 54
(1839)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Svarbiausia – melstis kartu su Popiežiumi

Popiežius Benediktas XVI
laimina kunigus, atvykusius
į Kunigų metų uždarymo iškilmes

Kunigų metų uždarymo iškilmių
šv. Mišių pagrindinį altorių puošė
kunigų globėjo Arso klebono
šv. Jono Vianėjaus portretas

Vyskupas Jonas Boruta SJ
Vyskupas Jonas Kauneckas
Vyskupas Rimantas Norvila
Kun. Marius RUDZINSKAS

Prieš pagrindines iškilmes
kunigams vyko konferencijos.
Tarp dalyvių – Lietuvos kunigai
Marius Rudzinskas, Jonas
Jonuška, Gintautas Kuliešius

Kunigai renkasi į Kunigų metų uždarymo
iškilmes Vatikano Šv. Petro aikštėje

Tarp konferencijos dalyvių
kun. Žydrūnas Kulpys

Kunigai Jonas Jonuška
ir Gintautas Kuliešius Romoje

Birželio 11 dieną Romoje vyko Kunigų metų uždarymo iškilmės. Ten dalyvavo ir beveik 40 kunigų iš Lietuvos. Šiandien spausdiname įspūdžius iš šių iškilmių. Vatikano radijo studijoje mintimis apie Kunigų metų šventimą Romoje dalijosi Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Telšių vyskupas Jonas Boruta ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, o „XXI amžiaus“ redakcijai apie patirtus išgyvenimus pasakojo Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapijos vikaras kun. Marius Rudzinskas.

Vyskupas Jonas Boruta SJ:

Šv. Mišios Šv. Petro aikštėje su Šventuoju Tėvu vainikavo visus Kunigų metų renginius. Prieš metus viskas sutilpo Bazilikoje, kur taip pat vyko jaudinantis susitikimas. Dabar po metų kelionės matome, kokių įvairių minčių, išgyvenimų patyrėme. Bet jie buvo reikalingi, turint omenyje ir sunkiąsias puses – iškeltus kunigų nusikaltimus. Mane ypač sujaudino momentas, kai prie šv. Pauliaus kapo buvo prisiminti kunigai, kurie neišliko kunigystėje, įvairiai susipainiojo gyvenime. Bet ir už juos buvo melstasi.

Svarbiausia, kad mes pajutome realų tęstinumą nuo Kristaus laikų, žvelgdami, kodėl būtent šiais metais iškelti tie, dažnu atveju, praeityje įvykdyti nusikaltimai. Tęstinumas ta prasme, kad Jėzaus laikais apaštalai buvo taip pat įvairūs, vienas iš jų baigė gyvenimą visai tragiškai, bet ir kitų gyvenimo istorijose buvo visokių nuopuolių, nesupratimų, išsigynimo, išdavysčių. Nepaisant to, jie buvo Kristaus apaštalai ir savo liudijimu jie dar ir šiandien gyvi Bažnyčioje.

Kita vertus, kad ir kokiomis malonėmis esame apdovanoti, išrinkti tarnystei Bažnyčioje, vis tiek liekam lygiai tokie pat apaštalai, kaip ir tie Jėzaus laikais. Kai taip arti apaštalo Pauliaus, kurio gyvenimo pradžia ir istorija pažymėta skaudžiais įvykiais, susirenka tiek kunigų, yra apie ką pagalvoti: ar su didžiaisiais kritikais pulti į paniką, kokie tie kunigai! Ar, kita vertus, džiaugtis, kad kažkada, prieš 2000 metų, jų buvo tik 12, o dabar vien čia susirenka apie 15000.

Negalima vienpusiškai žvelgti į gyvenimą. Tokia išmintis reikalinga sprendžiant ne tik bažnytinius, bet ir visus kitus reikalus – mūsų krašto, visuomenės.

Labai dažnai puolama į vienpusišką juoda-balta vertinimą, ir dažniausiai pabrėžiama tik juoda, bet juk taip nebūna. Ši šventė tai puikiai parodė. Pirmųjų apaštalų pavyzdys parodo, kaip tokias problemas spręsti: kad ir puolus, kad ir kaip, vienintelis sprendimas – ieškoti gyvo, autentiško ryšio su Kristumi.

Jei jis bus tikras, jei kunigas ir kitiems žmonėms padės tą ryšį užmegzti, atrasti, tai bus labai daug nuveikta šių dienų pasaulyje.

Vyskupas Jonas Kauneckas:

Be abejo, įspūdžiai sukrečiantys. Tikriausiai Vatikanas niekada anksčiau vienu metu nebuvo matęs tiek kunigų, kaip tomis dienomis. Savo vyskupijoje Kunigų metus pradėjome pernai birželio 29 dieną. Ta proga iškilmingai atnaujinome kunigystės pažadus. Šiais metais daug kur buvo organizuotos maldos už kunigus. Pernai per Krekenavos atlaidus žmonėms dalinome kunigų vardus, kad kasdien melstųsi už vieną kunigą. Kiekvieno kunigo vardas buvo pasirinktas keturis kartus, be to, prisijungia ir vienuolynai. Dar niekad taip jautriai kunigai nedalyvavo Didžiojo Ketvirtadienio Chrizmos Mišiose, kaip šiemet: susirinko ypač gausiai, jautėsi tarpusavio vienybė. Galiu pasakyti, kad Kunigų metų įtaka tikrai jaučiama.

Vyskupas Rimantas Norvila:

Baigiant kunigams skirtus metus, kai išgyvenome tiek daug gražių dalykų ir negatyvesnių atgarsių iš įvairių šalių, šis susitikimas labai sustiprino kunigus, kurie dalyvavo patys ar kokiu nors būdu bent dalį informacijos galėjo gauti internetu, per radiją ar televiziją. Visa renginio nuotaika – labai pakelianti. Norėčiau pabrėžti svarbų vienybės aspektą: dvasininkų vienybės tarpusavyje ir su Popiežiumi. Išgyvenama visų kartu išskirtinai gausiame būryje, ši vienybė tampa tikėjimo patirtimi, Bažnyčios patirtimi, kuri labai sustiprina. Tikiuosi, kad šis impulsas kaip bangelės nuvilnys per visą Bažnyčią ir duos tikrų atsinaujinimo vaisių visame pasaulyje.

Parengta pagal Vatikano radiją

Kun. Marius RUDZINSKAS:

Dalyvaudamas Kunigų metų uždarymo iškilmėse Romoje patyriau begalinį įspūdį. Čia lankiausi pirmąkart, todėl buvo labai  svarbu prisiliesti prie Bažnyčios lopšio, seniausių Romos bazilikų, iš kur atėjo katalikybės istorija ir valdymas. Mes, kunigai, kasdien aukodami šv. Mišias prisimename Popiežių, savo vyskupus, kunigus ir taip kartu vienijamės. Bet štai birželio 11-ąją visi iškilmėse dalyvavę kunigai Šv. Petro aikštėje kartu su popiežiumi Benediktu XVI aukojome šv. Mišias. Ta dvasia taip pagavo, kad sunku buvo sulaikyti ašaras. Tądien šv. Mišias vienu metu aukojo 15 tūkst. įvairių tautų ir spalvų skirtingo amžiaus kunigų. Kur pažvelgsi – liturginių rūbų jūra. Nepakartojamas įspūdis. Patį Popiežių turėjome galimybę matyti iš arti, nes jis, apvažiuodamas Šv. Petro aikštę, laimino visus kunigus. Popiežius ragino žmones melstis už savo kunigus, pagelbėti jiems gerais patarimais. Penkių žemynų kunigai Popiežiui uždavė aktualių klausimų iš savo kasdienybės.

Per penkerius kunigystės metus turėjau progų bendrauti su įvairiais žmonėmis, teko susidurti ir su piktumu, kai, atrodo, pagal savo sugebėjimus bandai padėti, atiduoti širdį, o jie atgal išlieja savo blogą nuotaiką. Būna sunku suprasti, už ką ir kodėl, bet  kai rinkausi šį kelią, žinojau, jog anksčiau ar vėliau su tuo teks susidurti. Mes, kunigai, suprantame, kad turime būti kaip kempinės – sugerti viską – ir gera, ir bloga. Būna, kad kartais neįvertinęs situacijos gal ir pats ne tokį žodį pasakai. O pasakytas netinkamas žodis gali sužeisti ir jo atgal nesugrąžinsi. Bet kasdienybėje tenka atrasti vis kažką naujo, gražaus, kas iš naujo žavi ir stiprina. Kartais stebina sutikti žmonės, pavyzdžiui, jaunimas, rengiamas Pirmajai Komunijai ar Sutvirtinimo sakramentui. Kai jie atsako į mano pateiktą klausimą arba manęs ko nors paklausia, nustembi, kad tokio amžiaus vaikai gali taip mąstyti. Turiu progos artimiau bendrauti su seneliais, jaučiu jų begalinę išmintį, susiduriu su jų gyvenimo patirtimis. Tokie žmonės stiprina, bet, kaip sakė Popiežius, kunigas stiprybės turi semtis iš nuolatinės kasdienės maldos, šv. Mišių, bendravimo ir artimo ryšio su Dievu.

Per savaitę, praleistą Romoje, turėjome ir laisvo laiko, aplankėme istorinius ir kultūrinius paminklus. Mums su kun. Jonu Jonuška daug vietų parodė kun. Gintautas Kuliešius.

Užrašė Romas BACEVIČIUS

Kun. Mariaus RUDZINSKO, Vido VENSLOVAIČIO ir Broniaus VERTELKOS  nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija