2010 m. rugpjūčio 13 d.
Nr. 58
(1843)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Mieli skaitytojai,

Štai ir vėl po dviejų savaičių susitinkame su jumis. Per tą laiką mums labai dažnai skambinote, klausdami, kur dingo „XXI amžius“. Nors tuo metu oficialiai nedirbome, bet atsakydavome į jūsų susirūpinimą. Matyt, daugelis nepastebėjote skelbimų apie mūsų trumpas atostogas dėl finansinių sunkumų. Beje, tokią nedidelę pertrauką darėme ir pernai, ir užpernai. (Daugiau „ilsėtis“, kaip politikai, ministrai ar televizijų darbuotojai, negalime, nes mūsų nebuvimą skaitytojai iškart pastebi.) Aišku, mūsų atostogos ir mums patiems pakenkia – jų metu susikaupia daug medžiagos, tad ji operatyviai nepatenka į laikraštį ir praranda savo aktualumą. Atkreipiame mums talkinančių skaitytojų dėmesį į tai, kad ne tik siųstų medžiagą, skelbimus bei kitą informaciją, bet ir pasirūpintų ar net įsipareigotų platinti laikraštį toje vietovėje ar toje vyskupijoje. Galima sakyti, kad mes dūstame nuo medžiagos gausos ir spausdinti galime tik labai svarbią visai Lietuvai arba tą medžiagą, kurios autoriai įsipareigoja išplatinti laikraštį.

*   *   *

Visus Lietuvos gyventojus ir, žinoma, „XXI amžiaus“ skaitytojus sujaudino mūsų šalį nusiaubusios audros padariniai. Po stichijos nusiaubtas vietoves keliavo Prezidentė ir atostogaujantį premjerą pavaduojanti finansų ministrė. Gaila, kad net tokia per 100 metų pirmą kartą praūžusi stichija neprivertė premjero grįžti iš ilgų atostogų. Juk ministrės, laikinai ėjusios premjero pareigas, pažadai pagelbėti nukentusiems penkiais milijonais litų iš atostogų grįžusio premjero gali būti ir nevykdomi. O  smagi premjero ir ministrų kelionė dviračiais po Baltarusiją, lankant Lukašenkos atstatytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorines pilis, nors tuo metu pasirodė pranešimai apie iškilusią grėsmę Gedimino piliai dėl kalno nuošliaužų, vėlgi liudija vieno iš valstybės vadovų nerūpestingumą. Beje, ši poilsinė kelionė po Baltarusiją turėjo nemažai kainuoti – kelionės dalyvius lydėjo ir Lietuvos pareigūnai, ir Baltarusijos milicininkai bei saugumo pajėgos. Kad nors dalį tų lėšų premjeras būtų skyręs mūsų istorinei Gedimino piliai – juk be lėšų niekas nenori imtis kalno šlaitų stiprinimo ir pilies remonto darbų.

Premjero veiksmai dažnai kelia piliečių susirūpinimą. Kai Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, kad nukarpytos pensijos turi būti kompensuojamos ir atstatytos, premjeras įrodinėjo, kad KT sprendimas kalba ką kita, o apie kompensavimą galima pradėti galvoti tik po krizės pabaigos, kurią jis nukėlė jau į 2014 metus. O kai tik atėjo metas partijoms sumokėti pinigus kompensuojant per rinkimus patirtas išlaidas, premjeras iš karto surado kelias dešimtis milijonų litų. Kai tokį premjero dosnumą partijoms prezidentė sukritikavo, premjeras iškart paaiškino: tą daryti Vyriausybę įpareigoja įstatymas. Štai taip! Pensininkams atstatyti sumažintas pensijas lėšų nėra ir net KT  sprendimas premjerui negalioja, o partijoms pinigų yra, nes juos „savo noru“ sudeda vargstantys pensininkai. Tikrai sumani mūsų valdžia. Kažin, ar nereikėtų naikinti tokius partijas maitinančius įstatymus – ar ne geriau būtų, kad jas išlaikytų patys partijų nariai. Juk iš „biudžeto“ (tiksliau, iš visų mūsų kišenių) maitinamos tik tos partijos, kurios yra valdžioje ar opozicijoje Seime, o kitos partijos, nepatekusios į Seimą ar savivaldybes, priverstos skursti iš savo narių įnašų. Taip įstatymiškai įteisinama neteisybė. Gaila, kad vis dar poilsiaujantis premjeras neturi galimybių išgirsti per radiją ir televiziją pasisakančių piliečių svarstymų apie sunkią jų dalią ir siūlymų kuo greičiau atstatyti stichijos nusiaubtus rajonus, nutraukiant Seimo rūmų remontą, kainuojantį keliasdešimtį milijonų litų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija