Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Ministrantų šventė Romoje

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas džiugiai sveikinamas jaunų žmonių tarpe

Svarbus jaunimo sielovados bruožas

Nepaisant didelio vasaros karščio daugybė jaunų žmonių Romoje dalyvavo susitikime su popiežiumi Benediktu XVI, kuriame kalbėta apie pagarbą Eucharistijai. Rugpjūčio 4 dienos tradicinė trečiadienio bendroji audiencija šv. Petro aikštėje buvo ypatinga tuo, kad Šventąjį Tėvą entuziastingai sveikino daugiau kaip penkios dešimtys tūkstančių įvairių Europos šalių ministrantų (jaunųjų patarnautojų pamaldose prie altoriaus), kurie tomis dienomis  atliko piligrimystę prie didžiųjų apaštalų kapų. Renginį tema „Gerti iš tikrojo šaltinio“ organizavo tarptautinis ministrantų sambūris „Coetus internationalis ministrantium“ (CIM), šiemet minintis savo įkūrimo 50-ąsias metines.

Atlaidams besirengiančius audros nuniokotus Pivašiūnus aplankė Prezidentė

Pivašiūnų klebonas mons. Vincas Baublys (kairėje) Prezidentei pasakoja apie bažnyčią Dainiaus LABUČIO nuotraukos

Antradienį, paaiškėjus didžiuliams Lietuvą nuniokojusios audros padariniams, prezidentė Dalia Grybauskaitė  su premjerą Andrių Kubilių pavaduojančia finansų ministre Ingrida Šimonyte aplankė labiausiai nuo stichijos nukentėjusius Varėnos, Alytaus ir Prienų rajonus.

Prezidentės delegacija rajone susitiko su Serapiniškių ir Pamusių kaimo žmonėmis, savo akimis išvydo stichijos padarytą žalą: su šaknimis išrautus arba perpus perlaužtus medžius, nusiaubtus miškus, nutrauktus elektros laidus. „Pagal šalies galimybes lėšų nuo stichijos nukentėjusiems regionams atkurti bus ieškoma ir bus rasta, bet labiausiai šiuo metu trūksta darbo rankų, kurios padėtų susitvarkyti, todėl visus kviečiu į talką“, – prezidentę cituoja spaudos tarnyba.

Remontuojamos bažnyčios klebono rūpesčiai

Stasys POVILAITIS

Kan. dr. Algis Genutis

Palangoje dažnas poilsiautojas užsuka į bažnyčią. Pastaraisiais metais vis atkreipdavau dėmesį į bažnyčios išorę, kurios lauko sienos buvo apstatytos statybų pastoliais, lentynomis, ramsčiais ir pan.

„Prelatas Juozapas Šniukšta. 1864–1949. Jo rūpesčiu ir pastangomis 1907 metais pastatyta dabartinė Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Fundatorius grafas Alfredas Tiškevičius“, – tokia bronzinė memorialinė lenta pritvirtinta prie bažnyčios durų. Su Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonu kan. dr. Algiu Genučiu, iškeliamu į Šilalę, kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Stasys POVILAITIS.

Kai mokesčiais apkraunami mažas pajamas gaunantieji

Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka Autoriaus nuotrauka

Kodėl Lietuvoje iki šiol neįvesti progresiniai mokesčiai? Ar Lietuva šiandienine mokesčių politika nediskriminuoja kai kurių socialinių grupių? Kokius momentus nutyli finansų ministrė Ingrida Šimonytė? Ar Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) peršamas idėjas galima vadinti utopinėmis? Kodėl Rūtos Vainienės vadovaujama įstaiga pavadinta institutu? Ar į Lietuvos žiniasklaidos organizuojamas diskusijų laidas įmanoma pakliūti LLRI oponentams? Į šiuos „XXI amžiaus“ žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas LAZUTKA.

Bendruomenėse

Dvidešimtasis patriotų sąskrydis

Kazimieras Dobkevičius

LPKTS vadovai su savo vėliava

Kito tokio masiško, įspūdingo renginio, kaip Lietuvos patriotų sąskrydis Ariogaloje, tikrai nėra. Jis jau dvidešimtą kartą vyksta vidurio Lietuvoje, gražiajame Dubysos slėnyje.  1990 metais Ariogaloje, pirmojo sąskrydžio metu taip lijo, jog sauso siūlelio neliko, o dabar dalyvius alino nepakeliamas karštis. Tik buvusius tremtinius, politinius kalinius, partizanus jokie karščiai, liūtys ar vėtros nesustabdo nuo dalyvavimo tradiciniame sąskrydyje.

Nuskambėjo „Blindos polka“

Marytė Beleckienė,

Luokės bendruomenės pirmininkė

Groja Luokės etnografinis ansamblis

Jau tradicija tapusi liaudies muzikos šventė „Blindos polka“ Luokėje šiemet sulaukė garbių svečių iš Austrijos Alpių. Šventę  Visų Šventųjų bažnyčioje pradėjome neatsitiktinai, nes austrai – nuoširdžiai tikinti tauta. Kiekvienas, dalyvavęs šių šventų Mišių aukoje, patyrė  neapsakomą palaimą, nes klebono kun.Virginijaus Palionio gražia iniciatyva už susirinkusius meldėsi dar du kunigai: bažnytinės teisės daktaras Marius Venskus ir religijos mokslų magistras Viktoras Daujotis. Žemaitiškas giesmes vedė etnografinis ansamblis „Šatrija“ (vadovė S. Čegienė), o juos papildė austrai, savo kalba sugiedoję „Tėve mūsų“. Su jauduliu klausėmės dr. M. Venskaus minčių apie bendruomenę, apie didžiausią dovaną, kurią galime padovanoti šalia esančiam. Popiet šventė tęsėsi prie Šatrijos, kur kelią pastojo Blindos „šaika“. Reikėjo žinoti slaptažodį arba išsipirkti, kad patektum į šventę. Kiekvienas svečias ar luokiškis šventę rado pagal save: vieni bažnyčioje, muzikos mylėtojai klausėsi etnografinio ansamblio „Šatrija“, Mažeikių (vadovė G. Jomantienė), Tirkšlių (vadovas A. Erlickas), Ryškėnų (M. Miliauskas), Žarėnų filialo (vadovas V. Petrauskas), Buožėnų filialo (vadovas V. Sabaliauskas), Užvenčio (V. Popovas) ir luokiškių (vadovas D. Balčiūnas) kaimo kapelų pasirodymų, trečius džiugino skrabalų virtuozo Regimanto Šilinsko programa. Šventės kulminacija – Austrijos liaudies šokėjų grupės ir liaudies muzikantų koncertas, įsiūbavęs visus žiūrovus. Vėliau gegužinėje iki pusiaunakčio  linksmino Kęstutis Jablonskis su grupe iš Klaipėdos. Šventėje savo autentiškais ten pat pagamintais patiekalais vaišino austrai. Mažuosius iškilmingoje karališkoje karietoje važnyčiojo S. Žilius su vaikaite Gabriele. Šventėje lyg nieko netrūko, nes visi kibome išvien: mokykla, klebonas,  kultūros centras, ūkininkai, kaimo verslininkai, seniūnijos administracija, aktyviausi bendruomenės atstovai (I. Kasmauskienė, O. Vilkienė, G. Lukošienė ir kt.), šiupinio karalienė K. Šežikienė.  Padėjo  ir Upynos seniūnija. Dėkojame mūsų klebonui kun.  V. Palioniui  ir Telšių rajono savivaldybei už paramą rengiant šventę.

Istorija ir dabartis

Dviguba šventė

Bronius VERTELKA

Koplytstulpį šventino vyskupas Juozapas Matulaitis, klebonas kun. Leonas Klimas – dešinėje. Centre – mons. dr. Algirdas Jurevičius

Liepos 18- ąją, kankinant kaitrai, Širvintų šv. arkangelo Mykolo  bažnyčioje vyko Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai ir buvo minima šventovės 150 metų sukaktis.

Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis  su kunigais pirmiausia aplankė paminklą už Tėvynės laisvę 1919–1922 metais žuvusiems karžygiams, paskui ėjo link bažnyčios pagrindinių vartų, kur aidint  varpo dūžiams jį sutiko Širvintų klebonas ir dekanas kun. Leonas Klimas. Skambant giesmėms kartu su garbingu svečiu visi ėjo į šventovę. Čia klebonas supažindino su bažnyčios istorija, pristatė nuveiktus darbus.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Lietuvos totoriai  įamžino Vytautą Didįjį

Kazimieras Dobkevičius

Renginio svečiai prie paminklo Vytautui Didžiajam Raižiuose Rimos Eidukevičiūtės nuotrauka

Lietuvos valdovas Vytautas Didysis dar 1397 metais suteikė totoriams lygias teises su lietuviais ir kitomis tautinėmis mažumomis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Be to, totoriai turėjo teisę išpažinti islamą, laikytis savo papročių, verstis amatais. Istorikas dr. Libertas Klimka primena, kad Vytautas totoriams suteikė bajorų statusą. Totoriai buvo labai geri kariai: puikiai valdė kovinius žirgus, kardus, šaudė iš lankų. Daug totorių karių LDK teritorijoje ėjo pilių vadų pareigas. Iki šių dienų totoriai su pagarba taria Vytauto Didžiojo vardą.

Pavyzdys ir šviesi viltis ateitininkijai

A†AJadvyga Damušienė (1915 10 29–2010 08 04)

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Jadvyga Damušienė (sėdi priekyje) su vaikais. Iš kairės: marti Vida, sūnūs Vytenis ir Saulius, duktė Gintė Nuotrauka iš Damušių asmeninio archyvo

Rugpjūčio 6–8 dienomis Vilniuje iškilmingai buvo minimas ateitininkijos 100-metis. Vyko įvairūs renginiai, stovykla Berčiūnuose. Aukščiausiasis gal ir neatsitiktinai Suvalkijos krašto dukrą Jadvygą Pšibilskytę-Damušienę, ateitininkijos puoselėtoją išeivijoje ir talkininkę, grįžusią į Lietuvą, rugpjūčio 4 dieną, šio gražaus jubiliejaus išvakarėse, pasišaukė į amžinybę.

Lietuvių ir lenkų pergalės Žalgirio mūšyje aidas

Kazimieras Dobkevičius

Stebėti Žalgirio mūšio inscenizaciją atvyko daug žiūrovų iš Lenkijos ir Lietuvos

Liepos 16 dieną su grupe Lietuvos patriotinių, karinių sąjungų narių ir atstovų teko stebėti Griunvaldo mūšio (Lenkija) lauke prieš 600 metų vykusio pergalingo mūšio minėjimą ir buvusių kautynių inscenizaciją. Šios kautynės nulėmė lietuvių ir lenkų tautų egzistenciją ir valstybingumą. Išvykai į Lenkiją vadovavo dim. majoras Antanas Burokas. Norėjome ne tik dalyvauti Žalgirio mūšio minėjime, šv. Mišių aukoje už žuvusius karius, stebėti Žalgirio mūšio inscenizaciją, kurioje pirmą kartą Vytauto Didžiojo vaidmenį atliko lietuvis V. Mazurkevičius, bet ir aplankyti transantlantinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietą Soldino apylinkėse (dabar Myslibože), Ščeciną, Gdanską, Marienburgą, o grįžtant Punsko apylinkėse užsukti į Petro Lukoševičiaus žemėse pastatytą senovės Jotvingių pilį... Taigi maršrutas ilgas ir varginantis.

Ekonomikos gaivinimas ar skandinimas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvos ekonomikos raida pastarąjį dešimtmetį pasižymėjo prieštaringais procesais. Po didelio ekonominio nuosmukio 2001–2002 metais prasidėjo ekonomikos pakilimas, bet jau 2008 metais ekonomika vėl smuko. Pastarieji dveji metai – didžiulio ekonominio nuosmukio metai. Ir jis tik iš dalies susijęs su pasauline ekonomikos krize. Didžiąja dalimi jį nulėmė vidinės mūsų šalies problemos – valdymo ir vertybių krizė. Kodėl Lietuvoje nepavyksta pasiekti esminės ekonominės pažangos, kodėl mūsų valstybė tokia socialiai nestabili? Vienas iš pagrindinių ekonomikos plėtrą ir efektyvų šalies valdymą stabdančių veiksnių yra klestinti korupcija. Atsakingose Lietuvos institucijose dirba daug klaniniais ryšiais susijusių buvusių komunistinės nomenklatūros ir KGB pareigūnų bei kriminalinio pasaulio lyderių. Klestinčių koncernų ir stambių monopolinių įmonių tikrieji ar šešėliniai savininkai yra susiję su politikų finansavimu. Štai Generalinėje prokuratūroje dirba sovietmečiu disidentų persekiojimu pasižymėjęs buvęs KGB pareigūnas A. Stepučinskas, Seime darbuojasi buvę komunistinės nomenklatūros veikėjai G. Kirkilas, J. Jagminas ir kiti bonzos, Mokesčių inspekcijoje vis dar dirba EBSW klano statytiniai, Aplinkos ministerijoje – „Raudonikio“ pravarde žinomas kriminalinis autoritetas. Švietimo ir mokslo ministerijoje bei kai kuriose kitose ministerijose darbuojasi nemažai komunistinės-kagebistinės nomenklatūros veikėjų ar jų statytinių. O buvę KGB pareigūnai P. Vojeika, A. Gribojedovas (Gribas) ir kiti bendražygiai vadovauja stambioms verslo struktūroms, susijusioms su įtakingų politikų finansavimu. Garsiojo „valstybininkų“ klano įtaka kiek sumažėjo, tačiau šio klano veikėjai vis dar rezga pinkles. Vienas iš „valstybininkų“ klano narių, kadaise buvęs įtakingas valstybės pareigūnas, o dabar garsus advokatas, pravarde „Mažas“, dar bando iš užkulisių daryti įtaką skiriant įtakingus valstybės pareigūnus ir tarnauja savo šeimininkų – monopolinio kapitalizmo magnatų ir KGB generolų interesams. Kitas garsus „valstybininkas“, buvęs VSD vadovo pavaduotojas D. Dabašinskas vis dar išlaikė savo įtaką, bet prieš kelias dienas buvo atleistas iš darbo Lietuvos ambasadoje Ukrainoje. Šešėliniai magnatai ir korumpuoti politikai apraizgė Lietuvą savo čiuptuvais ir dėl to pažangos stokojama tiek politinėje sferoje, tiek ekonomikoje. Dar 2003 metų pavasarį mokslinėje konferencijoje politikos apžvalgininkas V. Laučius teigė: „Akivaizdu, kad dabartinė Lietuvos politinė ir ekonominė būklė susiklostė ne dėl išminties pertekliaus valdžioje, o dėl jos trūkumo. Mūsų valstybėje išmintis ne tik nelaikoma svarbiausia politiko dorybe – ji atvirai niekinama. Vakarietiškos tradicijos pabrėžiamos vertybės, tokios kaip laisvo ir tvirto politiko išmintis, Lietuvoje užleidžia vietą rytietiško mąstymo keliamiems klusnumo, lojalumo ir pataikūniško apsukrumo reikalavimams“. Nuo šių taiklių pastebėjimų jau praėjo septyneri metai, bet ar daug kas pasikeitė?

Po Žemaičių Kalvarijos atlaidų

Būgnai kviečia į šv. Mišias Bazilikoje Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, vykę liepos 2–12 dienomis, iškilmingai buvo švenčiami Dievo Motinos – Šeimų Karalienės – Bazilikoje. Ypač suaktyvėjo tikinčiųjų srautas į Žemaičių Kalvariją po liepos 4-osios, kai per Lietuvos televiziją tiesiogiai iš Žemaičių Kalvarijos buvo transliuotos šv. Mišios už šeimas ir parapijų bendruomenes. Ši pagrindinė atlaidų diena buvo skirta Klaipėdos dekanatui. Šv. Mišias aukojo svečias iš Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis.

Atsisveikinimo ir padėkos šv. Mišios

Klebonas kun.dr. Romualdas Vėlavičius (centre) ir svečias g. kan. Bernardas Talaišis bei Šv. Kazimiero parapijos kunigai Alvydas Vaitkevičius, Juozas Deveikis, tėvas Juozapas- Adolfas Pudžemys OFM

Rugpjūčio  1 dieną Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos tikintieji su gėlėmis rankose skubėjo į atsisveikinimo ir padėkos šv. Mišias, kurias aukojo klebonas kun. dr. Romualdas Vėlavičius.

Nuo 2002 m. liepos klebonas puoselėjo Šv. Kazimiero bažnyčią, ugdė parapijiečių dvasingumą ir telkė juos bendrai  veiklai. Su nuoširdžia šypsena sutiko kiekvieną apsilankiusį bažnyčioje, žmonių širdyse palikdamas gilų pėdsaką.