Ekonomikos gaivinimas ar skandinimas
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Lietuvos ekonomikos raida pastarąjį dešimtmetį pasižymėjo prieštaringais procesais. Po didelio ekonominio nuosmukio 20012002 metais prasidėjo ekonomikos pakilimas, bet jau 2008 metais ekonomika vėl smuko. Pastarieji dveji metai didžiulio ekonominio nuosmukio metai. Ir jis tik iš dalies susijęs su pasauline ekonomikos krize. Didžiąja dalimi jį nulėmė vidinės mūsų šalies problemos valdymo ir vertybių krizė. Kodėl Lietuvoje nepavyksta pasiekti esminės ekonominės pažangos, kodėl mūsų valstybė tokia socialiai nestabili? Vienas iš pagrindinių ekonomikos plėtrą ir efektyvų šalies valdymą stabdančių veiksnių yra klestinti korupcija. Atsakingose Lietuvos institucijose dirba daug klaniniais ryšiais susijusių buvusių komunistinės nomenklatūros ir KGB pareigūnų bei kriminalinio pasaulio lyderių. Klestinčių koncernų ir stambių monopolinių įmonių tikrieji ar šešėliniai savininkai yra susiję su politikų finansavimu. Štai Generalinėje prokuratūroje dirba sovietmečiu disidentų persekiojimu pasižymėjęs buvęs KGB pareigūnas A. Stepučinskas, Seime darbuojasi buvę komunistinės nomenklatūros veikėjai G. Kirkilas, J. Jagminas ir kiti bonzos, Mokesčių inspekcijoje vis dar dirba EBSW klano statytiniai, Aplinkos ministerijoje Raudonikio pravarde žinomas kriminalinis autoritetas. Švietimo ir mokslo ministerijoje bei kai kuriose kitose ministerijose darbuojasi nemažai komunistinės-kagebistinės nomenklatūros veikėjų ar jų statytinių. O buvę KGB pareigūnai P. Vojeika, A. Gribojedovas (Gribas) ir kiti bendražygiai vadovauja stambioms verslo struktūroms, susijusioms su įtakingų politikų finansavimu. Garsiojo valstybininkų klano įtaka kiek sumažėjo, tačiau šio klano veikėjai vis dar rezga pinkles. Vienas iš valstybininkų klano narių, kadaise buvęs įtakingas valstybės pareigūnas, o dabar garsus advokatas, pravarde Mažas, dar bando iš užkulisių daryti įtaką skiriant įtakingus valstybės pareigūnus ir tarnauja savo šeimininkų monopolinio kapitalizmo magnatų ir KGB generolų interesams. Kitas garsus valstybininkas, buvęs VSD vadovo pavaduotojas D. Dabašinskas vis dar išlaikė savo įtaką, bet prieš kelias dienas buvo atleistas iš darbo Lietuvos ambasadoje Ukrainoje. Šešėliniai magnatai ir korumpuoti politikai apraizgė Lietuvą savo čiuptuvais ir dėl to pažangos stokojama tiek politinėje sferoje, tiek ekonomikoje. Dar 2003 metų pavasarį mokslinėje konferencijoje politikos apžvalgininkas V. Laučius teigė: Akivaizdu, kad dabartinė Lietuvos politinė ir ekonominė būklė susiklostė ne dėl išminties pertekliaus valdžioje, o dėl jos trūkumo. Mūsų valstybėje išmintis ne tik nelaikoma svarbiausia politiko dorybe ji atvirai niekinama. Vakarietiškos tradicijos pabrėžiamos vertybės, tokios kaip laisvo ir tvirto politiko išmintis, Lietuvoje užleidžia vietą rytietiško mąstymo keliamiems klusnumo, lojalumo ir pataikūniško apsukrumo reikalavimams. Nuo šių taiklių pastebėjimų jau praėjo septyneri metai, bet ar daug kas pasikeitė?
|