Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Gėrio liudijimas žiniasklaidoje

Mindaugas BUIKA

Palaimintasis Manuelis Losanas Garidas

Manuelis Losanas Garidas nuo 23 metų, susirgęs nepagydoma liga, tapo neįgalus

Manuelio Losano Garido beatifikacijos iškilmėse

Ir žurnalistas gali būti šventuoju

Kaip tik tokią išvadą darome nagrinėdami žinią apie vieną iš šią vasarą paskelbtų palaimintųjų – ispaną pasaulietį Manuelį Losaną Garidą (1920–1971), fizinę negalią turėjusį periodinio leidinio steigėją, kelių knygų ir kelių šimtų straipsnių autorių. Beatifikacijos iškilmė, vadovaujant popiežiaus Benedikto XVI atstovui Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektui arkivyskupui Andželui Amatui, įvyko birželio 12 dieną naujojo palaimintojo gimtajame Linarezo mieste (Ispanijos pietinis Andalūzijos regionas), kuriame jis gyveno ir buvo palaidotas. Tokiu būdu M. Losanas, žinomas „Lolo“ vardu, tapo pirmuoju žurnalistu, pakeltu į Bažnyčios altoriaus garbę.

Komentuodamas tą įvykį birželio 13-osios, sekmadienio, susitikime su piligrimais Šv. Petro aikštėje, Šventasis Tėvas pabrėžė galimybę krikščioniškoje dvasioje sėkmingai darbuotis socialinių komunikacijų srityje netgi ligotiems bei turintiems fizinę negalią asmenims. Palaimintasis K. Losanas „žinojo, kaip skleisti Dievo meilę savo liudijimo pavyzdžiu ir savo raštais netgi kančioje, kuri jį buvo prikausčiusi prie invalido vežimėlio beveik 28 metus. Gyvenimo pabaigoje jis prarado ir regėjimą, bet tęsė širdžių užkariavimą Kristui savo nuoširdžiu džiaugsmu ir nesvyruojančiu tikėjimu“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI. Jis pažymėjo, kad jo asmenyje visi žurnalistai gali rasti iškalbingą liudijimą ir paskatą „kiek daug gero galima padaryti, kai (žurnalisto) plunksna atspindi  sielos didybę ir yra nukreipta tiesos ir kilnaus reikalo tarnystei“.

Manuelis Losanas Garidas gimė 1920 metų rugpjūčio 9 dieną ir dar būdamas moksleiviu įsijungė į tuo metu pagrindinį pasauliečių katalikišką sąjūdį – Katalikų akciją (isp. „Accion Catolica“). Jau tuomet, rodydamas didelį pamaldumą Eucharistijai ir Dievo Motinai, jis ėmė bendradarbiauti spaudoje, aprašydamas religinius ir jaunimo renginius. Nuo ankstyvos jaunystės buvo ne tik aktyvus katalikas, bet linksmas ir sportiškas vaikinas, mėgo keliones, netgi alpinizmą. Kartu jis buvo pasirengęs drąsiai aukotis dėl tikėjimo sunkiu išbandymo laikotarpiu. 1936–1939 metais Ispanijoje vykstant pilietiniam karui, kai kairiųjų „respublikonų“ režimas žiauriai persekiojo katalikybę, nepaisant pavojų, jis buvo paskirtas slapta nešti Eucharistiją ligoniams į namus. Už šį drąsų veikimą suimtas ir kalintas kelis mėnesius. Tačiau ir nelaisvėje jis palaikė kitų kalinių stiprybę, ragino melstis ir Jėzaus pavyzdžiu atleisti persekiotojams.

Ruošti „švarios“ informacijos duoną

Būdamas žinomu jaunu žurnalistu, bendradarbiaudamas regioninėje ir nacionalinėje spaudoje, netgi tarptautinėje „Associated Press“ žinių agentūroje, 1942 metais Lolo susirgo nepagydoma liga, kuri palaipsniui jį visiškai paralyžiavo ir atėmė regėjimą. Tačiau ir su šia negalia jis aktyviai darbavosi žiniasklaidoje, informuodamas tiek apie religinį gyvenimą, tiek apie pasaulietinius įvykius iš Bažnyčios mokymo pozicijų. Įgijęs profesinį pripažinimą, jis buvo apdovanotas keliomis premijomis. 1956 metais, įsteigęs ligoniams ir žmonėms su negalia skirtą „Sinai“ žurnalą, Lolo prie šio leidinio įkūrė „Maldos už žiniasklaidą“ asociaciją. Į ją būrėsi sunkių ligonių grupės, vadovaujamos vienuolijų narių, kurios savo pamaldumą ir kentėjimus skyrė informacijos priemonių dvasiniam atgimimui.

Ilgainiui žurnalisto M. Losano namai tapo savotišku apaštaliniu centru. Kad ir kentėdamas didelį skausmą, jis su šypsena priimdavo visus, ypač jaunus žmones, kurie jam patikėdavo savo „paslaptis“, ieškodavo ir gaudavo patarimą, paguodą ir paskatinimą. Tame, kaip ir savo raštuose, Lolo įžvelgė savąją evangelizacijos misiją, sako gerai jį pažinojęs vėlesnis beatifikacijos bylos postulatorius kunigas Rafaelis Igverazas. „Būti geru žurnalistu yra nesunku, bet būti krikščionišku žurnalistu yra herojiška“, – pažymėjo jis beatifikacijos proga Vatikane surengtoje spaudos konferencijoje.

Palaimintasis M. Losanas yra parašęs „Žurnalistų dekalogą“, kurio viename punkte sakoma: „Su stiliaus druska ir amžinybės raugu ruošk „švarios“ informacijos duoną“. O kitoje nuorodoje teigiama: „Tu esi Dievo medis. Prašyk Jo, kad tave padarytų ąžuolu, tvirtu ir nepakertamu padlaižiavimo ir korupcijos kirviu“. Taigi, pasak minėtoje spaudos konferencijoje dalyvavusio Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos pirmininko arkivyskupo Klaudijaus Čelio, beatifikuotas žurnalistas degė tiesos aistra ir informaciją lygino su Evangelijos gerąja naujiena, nes „matė Jėzų, kaip  prielaidą komunikacijai“.

Beatifikacijos iškilmei vadovavęs arkivyskupas A. Amatas šv. Mišių homilijoje sakė, kad „yra garbė Ispanijos ir visuotinei Bažnyčiai pripažinti šventumą žmogaus, kuris kančios kalvariją perkeitė į laimės ir vilties šauksmą“. Mūsų hedonistinei visuomenei, nesugebančiai tinkamai įvertinti kentėjimų, palaimintasis Lolo kviečia atverti akis ir pamatyti kitų kančią, sakė Vatikano atstovas. Naujasis palaimintasis skatina dovanoti meilę, kadangi Dievas turi tik vieną vardą, kuris yra Meilė.

Apeigose dalyvavo apie dvidešimt vyskupų su Ispanijos episkopato vadovu Madrido arkivyskupu kardinolu Antoniju Marija Rouku Varela ir daugiau kaip du šimtai kunigų. Tarp tūkstančių maldininkų į beatifikaciją atvyko gausios žurnalistų delegacijos iš Ispanijos bei užsienio šalių.

© 2010 „XXI amžius“