2010 m. rugsėjo 3 d.
Nr. 64
(1849)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Pelno siekėjai pasiekė siekimų „brandą“

Vidutinio amžiaus žmonės gerai prisimena „brandaus socializmo“ metus, kai parduotuvėse buvo neįmanoma rasti reikalingiausių dalykų, vaistinėse trūko vaistų ir tekdavo ilgai ieškoti, kad rastum reikiamą dalykėlį. Išvykę į ekskursijas žmonės domėjosi ne muziejais ar architektūros paminklais, bet uždusę bėgiodavo po parduotuves, ieškodami prekių.

Dabartinė sveikatos apsauga Lietuvoje nuo sovietmečio beveik nepasikeitė. Ligoniams tenka laukti eilėje kokio nors vaisto ar dirbtinio sąnario. Ne visi sulaukia, ne visi sukrapšto pinigų kokiam itin brangiam vaistui. Vaistinėse peršami, reklamuojami brangūs preparatai, kurių reikalingumas kartais yra abejotinas, užtat kartais neįmanoma gauti paties pigiausio, tačiau reikalingiausio vaisto ar įrankio.

Urologinėmis ligomis sergantiems per pilvo sienelę šlapimo pūslėn įvedamas vadinamasis kateteris. Jį reikia dažnai keisti. Per mėnesį skiriami penki kateteriai. Kateteris kainuoja 5 ar 6 litus. Ta kaina pilnai kompensuojama. Bet štai jau šį pavasarį Marijampolėje ligoniai išgirdo, kad kompensuojamų kateterių nėra. Jei reikia – mokėkit iš savo kišenės. Kažkas kažko neapiformino ir vadinamasis kompensavimas liko juoko vietoj.

Šiuo metu dar gražiau – paskutinės kateterių atsargos vaistinėse baigiasi, o vaistininkai nežino, kur jų užsakyti, nes tiekėjų firmos jų neturi ir nežinia kada turės. Jeigu kateterio neišvengiamai reikia, pirkite turistinį kelialapį ar siųskite giminaitį aplankyti Suvalkų, o gal ir tolimesnių miestų ir šalių vaistines…

Kodėl taip yra? Tiekėjams mažai rūpi ligonių poreikiai – jiems terūpi dar labiau išpūsti ir taip jau išsipūtusius pelnus. Užtat Lietuvoj vaistai ir medicinos reikmenys keleriopai brangesni nei kaimyninėse šalyse. Minėti kateteriai, nors ir labai reikalingi ne vienam ligoniui, bet sąlyginai nebrangūs ir tiekėjų bizniui tėra pigi smulkmena, iš kurios beveik nėra pelno. Todėl ir aišku, kodėl nepasirūpinta jų pateikti į vaistines.

Vis girdime politikus kartojant – pirmiausia turi būti žmogus. Tačiau pamirštama, kad tasai, kuris pelnosi iš kito žmogaus ligos, – irgi žmogus. Jeigu koks paliegėlis dėl vaisto trūkumo ir galą gaus, žinoma, dėl to niekas nejaus nei teisinės, nei moralinės kaltės. Pats ligonis privalo parodyti daugiau apsukrumo …

Aleksandras JAKUBONIS

Marijampolė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija