2010 m. rugsėjo 3 d.
Nr. 64
(1849)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Eikime pas Viešpatį

Nuėjęs į bažnyčią pasijuntu laimingesnis, stipresnis ir dvasingesnis. Toji stiprybė ateina pabendravus su Dievu. Ne kartą įsitikinau, kad Dievas yra gailestingas, priima kiekvieno mūsų prašymus, tik juos reikia išsakyti nuoširdžiai ir nesavanaudiškai. Ar mes neužrūstiname Viešpaties savo elgesiu, mintimis? Pažiūrėkime, kas vyksta Lietuvoje, visame pasaulyje. Audros, gaisrai, potvyniai, mano giliu įsitikinimu, yra tarsi Dievo pirštas, rodyte rodąs, kad žmonija dvasiškai puolusi, išsibalansavusi, nutolusi nuo Dievo, žmonių širdis užkariavęs godumas, besaikis turto troškimas, tuščiagarbiškumas.

Neseniai mano žmona Aldona buvo užsakiusi šv. Mišias Kėdainių rajono  Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje už savo močiutę Oną, jau 67 metus besiilsinčią vietos kapinėse. Pernaravos bažnytėlė – lietuviška medinė, joje prabangos nedaug, bet čia miela susikaupti maldai. Tiesa, tikinčiųjų pasimelsti į bažnytėlę atėjo mažai... Sėdėdamas pažvelgiau į Nukryžiuotąjį ir pagalvojau – kai buvo trukdoma eiti į bažnyčią, tada pas Viešpatį eidavo pasislėpę ir meldėsi prašydami, kad į Lietuvą grįžtų tikėjimas. Dievas išklausė mūsų maldas ir tapome nepriklausomi, nugalėjome tankus, prievartą – per nelaimes žmonės įstengia susikaupti.

Labai gerai prisimenu vaikystę kaime. Mama ir močiutė buvo labai religingos, jos mokė tikėjimo ir skatino Dievo meilę savo vaikams ir anūkams. Ir šiandien mus traukte traukia pasimelsti į bažnyčią, lankyti Šiluvą, Kryžių kalną, Žemaičių Kalvariją, Pivašiūnus. Lankau, kol leidžia sveikata.

O kas vyksta Rusijoje? Tokia didelė valstybė save laiko galinga, o ją siaubia gaisrai. Žinome, kiek praeityje Rusija pati patyrė kančių, marino nieko blogo nepadariusius kitų kraštų žmones. Tad dabar aš įžvelgiu Viešpaties pirštą, kuris rodo, kad gyventa be Dievo. Aš įsitikinęs, kad Lietuva pasikeis. Auga graži pamaina. Norėtųsi, kad ir į valdžią ateitų jauna karta ir išstumtų buvusius ateistus ir savanaudžius. Pas Viešpatį sugrįžti niekada ne vėlu.

Juozas NAGINIONIS

Garliava, Kauno rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija