2010 m. rugsėjo 15 d.
Nr. 67
(1852)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Orenburge demaskuotas pedofilų klanas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Liepos pradžioje sensacinga žinia sukrėtė Rusiją – Orenburge išaiškinta didžiulė pedofilų gauja. Šiai gaujai priklausė apie 150 žmonių, ji veikė net septyniolika metų – nuo 1993 metų rudens. Gauja maskavosi po Dvasinio tobulėjimo centro priedanga, o vadovavo jai žinomas psichologas Nikolajus Vesninas. Šis psichologas vadovavo Dvasinio tobulėjimo centrui, kurį kai kurie Rusijos religijų ekspertai priskyrė totalitarinių sektų kategorijai. Užsimaskavusiam pedofilų klanui priklausė vietos elitas – įtakingi juristai, bankininkai, pedagogai, medikai. Tarp suimtų pedofilų yra ir keli milicijos pareigūnai, vietinis prokuroras, buvęs KGB majoras, daug metų dirbęs stambios įmonės apsaugos vadovu. Be to, suimti kelių mokyklų vadovai – vidurinės mokyklos direktorius ir du mokyklų direktorių pavaduotojai.

Pedofilų klano lyderis N. Vesninas – Orenburge gerai žinoma asmenybė. Jis vertėsi privačia psichologo praktika, kartais kalbėdavo per vietinę radijo stotį.  1990–1993 metais N. Vesninas dirbo Orenburgo psichiatrijos ligoninėje ir buvo atleistas už eksperimentus, kai savarankiškai pradėjo ligonius gydyti jogos, ušu pratimais ir kitokiomis alternatyviomis praktikomis. Kai kurių ligonių būklė žymiai pagerėjo ir jie buvo paleisti iš ligoninės, tačiau kitų ligonių sveikata smarkiai pablogėjo. Pastaruoju metu N.Vesninas, matyt, jausdamas grėsmę, viešumos vengė.

Dar 2008–2009 metais teisėsaugos pareigūnai buvo radę pedofilų klano veiklos pėdsakus, bet dėl korumpuotų kolegų trukdymo nepasisekė išplėsti tyrimo. FSB pulkininkas N. Jefremovas, aktyviai domėjęsis Dvasinio tobulėjimo centro veikla ir pradėjęs rinkti įrodymus, kad po šio centro priedanga veikia įtakingi pedofilai, 2009 metų gegužės mėnesį buvo suimtas ir uždarytas į kalėjimą. Jo atžvilgiu pradėta fabrikuoti baudžiamoji byla, o 2009 metų liepą jis buvo nužudytas kalėjime.

Šių metų liepos pradžioje pedofilų klanas vis dėlto buvo demaskuotas – nusikaltimo vietoje, už Orenburgo miesto įrengtoje didžiulėje palapinėje, sulaikyta net 110 klano narių, prievartavusių 15 vaikų nuo 3 iki 13 metų amžiaus. Kaip pareiškė Generalinės prokuratūros atstovas V. Markinas, pedofilų klano veiklai atskleisti  prireikė daug pastangų, nes vietiniai teisėsaugos pareigūnai įtakingų pedofilų veiklos iš esmės netyrė. Ledai pajudėjo, kai 2010 metų pradžioje tyrimo ėmėsi FSB centrinio aparato pareigūnai, į pagalbą  dar pasitelkę  savo kolegas iš Surguto ir Ufos FSB valdybų. Dalis pedofilų išnaudojamų vaikų – tai pačių klano narių ar jų giminaičių vaikai, kiti –už įvairias dovanėles privilioti vaikai iš Orenburgo ir jo apylinkių.

Pedofilų klano būstinė veikė Orenburgo pakraštyje esančiame prabangiame apie 400 kvadratinių metrų ploto name. Po namu buvo įrengtas daugiau kaip 300 kvadratinių metrų bunkeris su slaptu išėjimu, esančiu už  200 metrų nuo namo. Bunkeryje rasta apie 300 DVD diskų ir gerokai daugiau videokasečių su pedofilų orgijų įrašais. Šie įrašai pridėti prie tiriamos bylos daiktinių įrodymų. Kasetės ir diskai buvo kaupiami net dvylika metų.

Orenburgo miestas yra Urale. Šiame mieste gyvena 520 tūkstančių gyventojų. Įdomu tai, kad miestas yra dviejuose žemynuose – Europoje ir Azijoje. Riba tarp dviejų žemynų eina per miesto viduryje esantį tiltą. Pastaruoju metu šis miestas retai buvo minimas Rusijos centrinėje žiniasklaidoje. Tačiau atskleidus pedofilų klaną į šį miestą dažnai atvyksta žurnalistai iš Maskvos, Peterburgo, apie jį jau buvo rašoma Prancūzijos, Italijos ir Šveicarijos spaudoje.

Su pasaulyje veikiančių pedofilijos tinklų veikla susiję ir žinomi meno ir kultūros veikėjai. Štai Tailando teisėsaugos pareigūnai jau kuris laikas tiria rezonansinę bylą, kurioje pedofilija kaltinamas žymus Rusijos dirigentas Nikolajus Pletniovas. Jis teigia esąs nekaltas. O kovos su pedofilijos ekspertai teigia, kad Tailandas yra tapęs tarptautinės pedofilijos centru, į kurį dažnai atvyksta pedofilai iš viso pasaulio.

Pedofilijos skandalai per pastaruosius kelerius metus sukrėtė Prancūziją, Austriją, Lenkiją, Italiją ir kitas Europos šalis. Kai kurių šalių vyriausybės ėmėsi griežtų  priemonių pedofilų verslui pažaboti. Lenkijoje nuo 2010 metų liepos 8 dienos bausmės už pedofiliją gerokai sugriežtintos ir įvesta dar viena sankcija – cheminė pedofilų kastracija. Šveicarijos teismas šių metų vasarą iš kalėjimo paleido žinomą Prancūzijos režisierių Romaną Polanskį, kurį dėl pedofilijos reikalavo išduoti JAV teisėsauga. Tiesa, tas nusikaltimas, kuriuo kaltinamas R. Polanskis, buvo įvykdytas prieš kelias dešimtis metų, o vienas iš pagrindinių motyvų, kodėl Šveicarijos teismas nusprendė neišduoti žinomo režisieriaus amerikiečiams, yra tas, kad nukentėjusioji pareiškė neturinti jokių pretenzijų jau daugelį metų Europoje gyvenančiam  režisieriui.

1999–2000 metais kaimyninę Latviją buvo sukrėtęs didžiulis pedofilijos skandalas. Paaiškėjo, kad kaimyninę šalį apraizgiusio stambaus pedofilų tinklo nariais yra ir Latvijos premjeras A. Škėlė, teisingumo ministras V. Birkavas, mokesčių inspekcijos vadovas A. Sončikas, Latvijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas J. Meinartas, kai kurie žinomi pedagogai ir verslininkai. Už pedofilijos organizavimą nuteistas verslininkas I. Tunas ir dar du latvių verslininkai. I. Tunas buvo nuteistas 5 metų įkalinimo bausme, kalėjo ketverius metus, o išėjęs į laisvę išvyko į užsienį. Šiuo metu gyvena Tailande. Korumpuotų teisėsaugos pareigūnų nuo atsakomybės išsukti A. Škėlė ir kiti įtakingi pedofilai pradėjo per teismus persekioti pedofilijos bylos tyrimą inicijavusį Latvijos Seimo narį J. Adamsoną (Akulą), ir prisiteisė iš jo didžiules sumas. Tada kovotojas su pedofilija kreipėsi į Strasbūro teismą ir 2007 metais bylą laimėjo. Įrodyta, kad J. Adamsonas buvo neteisėtai persekiojamas.

Lietuvoje už pedofiliją vis nuteisiami pavieniai asmenys, tačiau stambesnių pedofilijos skandalų nebūta iki 2008 rudens. 2008 metų pabaigoje kaunietis Drąsius Kedys pradėjo aiškintis savo dukrelės prievartavimo faktus. Oficialus bylos tyrimas buvo vilkinamas, todėl D. Kedys pradėjo savarankišką tyrimą. Jo metu nustatė, kad prie jo dukrelės prievartavimo prisidėjo mažiausiai keli įtakingi asmenys. Deja, pradėjęs aktyviai domėtis įtakingų pedofilų veikla, D. Kedys 2009 metų spalį dingo be žinios, o šių metų balandį rastas nužudytas netoli Kauno. Ant jo kūno aptiktos akivaizdžios smurto žymės, tai matoma ir šio kovotojo su pedofilija artimųjų turimose nuotraukose. Buvo teigiama, kad D. Kedys susijęs su 2009 metų spalio pradžioje įvykdytu teisėjo J. Furmanavičiaus ir su juo susijusios V. Naruševičienės nužudymu (šie abu asmenys, kaip savo tyrime išsiaiškino D. Kedys, buvo galimai susiję su pedofilija), tačiau jokių įtikinamų įrodymų nepateikta. Priešingai – keliamos įtikinamos versijos, kad D. Kedys buvo pagrobtas, ilgai laikomas nelaisvėje, ir galų gale nužudytas. Po dviejų mėnesių – birželio viduryje – Alytaus rajone rastas mįslingomis aplinkybėmis žuvęs pedofilijos bylos įtariamasis A.Ūsas. Tad ilgai vilkintas pedofilijos bylos tyrimas jau pareikalavo net keturių aukų. Kai kurie žurnalistai ir net garsūs teisininkai teigia: „Lietuvoje pedofilų klano nėra“. Dar 1993 metais ir net 2008 metais kai kurie teisėsaugos pareigūnai teigė: „Lietuvoje mafijos nėra“ , bet šie teiginiai mažai ką bendro turi su tikrove. Daugelyje Europos šalių jau atskleisti stambūs ir gerai organizuoti pedofilų klanai. Ar gali būti, kad Lietuvoje padėtis visai kitokia? Pedofilijos plitimas yra viena iš „mirties kultūros“ apraiškų, greta eutanazijos propagavimo, po tam tikra priedanga besireiškiančios abortų reklamos, tarptautiniu mastu koordinuojamos kampanijos legalizuoti narkotikus ir kitų nukrypimų plitimo.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija