2010 m. rugsėjo 17 d.
Nr. 68
(1853)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Bendruomenėse

Keliais sakiniais

KARTENA (Kretingos r.). Rugpjūčio 15-ąją, per Žolinę, prie karių kapinių klebonas kun. dr. Romualdas Vėlavičius pašventino daugiau kaip 5 metrų aukščio šv. Jokūbo kryžių, pastatytą vietoj nuo XIX amžiaus čia stovėjusio, tačiau daug kartų griauto ir deginto senojo. Kryžiaus autorius Arvydas Klova jį išpjovė iš 98 centimetrų storio ąžuolo dar prieš septynerius metus, Kartenoje dirbusių vokiečių, norėjusių jį nuvežti į Ispaniją, šv. Jokūbo miestą, Santjago de Kompastelą, užsakymu. Tačiau vėliau vokiečiams jo neprireikė ir Dievo valia kryžius buvo pastatytas šiemet. A. Klova sakė be Aukščiausiojo pagalbos ir įkvėpimo nebūtų atlikęs šio darbo: kryžius turi net 70 cm pločio skersinio galus, šv. Jokūbo skulptūrą, jį lydinčius piligrimus, papuoštas kriauklėmis (šis šventasis gerdavęs iš kriauklių). Žolinės išvakarėse karteniškiai varžėsi kasmetinėse sporto žaidynėse ir linksminosi gegužinėje, seniūnė Aistė Ivanovaitė apdovanojo gražiausių ir tvarkingiausių sodybų šeimininkus, o rajono meras Juozas Mažeika – labiausiai nusipelniusius karteniškius.

ŠARNELĖ (Plungės r.). Rugpjūčio 21-ąją kaimas minėjo 510 metų sukaktį. Pagrindinę jo gatvę puošė gėlių vainikai, o piliakalnyje vyko bendruomenės parengta programa. Įspūdingiausiai atrodė svečių iš Trakų – „Viduramžių pasiuntinių“ – pasirodymas. Kaimas tądien priminė viduramžius, nes buvo demonstruojamos riterių kovos, šokami viduramžių šokiai, žaidžiami žaidimai. Galėjo dalyvauti iš žiūrovai. Taip pat veikė amatų mugė, koncertavo ne tik vietiniai saviveiklininkai, bet ir svečiai iš Kauno. Buvo priminta kaimo istorija. Vakarop šventė persikėlė prie bendruomenės namų – čia išklausyti svečių valdžios atstovų sveikinimai, pagerbti aktyviausieji Šarnelės bendruomenės nariai, koncertavo Radžis, Dūmas, dukart driokstelėjo fejerverkai.

ZYPLIAI (Šakių r.). Rugpjūčio 21 dieną Zyplių dvare vyko folkloro ansamblių sambūris, kuriame dalyvavo šeši kolektyvai iš skirtingų Lietuvos etnografinių regionų: „Šakija“ iš Šakių, „Santaka“ iš Sintautų, „Kamana“ iš Pagėgių, „Dagilėlis“ iš Ukmergės, „Taduja“ iš Kelmės ir ansamblis iš Perlojos. Vietiniai kolektyvai atliko rugiapjūtės pabaigtuvių apeigas: Lukšių žemės ūkio bendrovės lauke dalgiais pjovė kviečius, juos rišo į pėdus, krovė į vežimą ir parvežė į dvarą, o svečiai papasakojo, kaip tai buvo daroma jų krašte. Dvare irgi buvo rodomos pabaigtuvių apeigos, dainuojamos rugiapjūtės dainos, atliekami rugiapjūtės šokiai, o vėliau vykusioje vakaronėje buvo galima paragauti skirtingų kraštų valgių ir pašokti.

LUKSNĖNAI (Alytaus r.). Rugpjūčio 27 dieną kultūros centre vyko 37-osios Dzūkijos muzikantų varžytuvės. Dėl šauniausiųjų titulų varžėsi kaimo pasakotojai, muzikantai, dainininkai, kapelos bei ansambliai iš aplinkinių vietovių, Druskininkų, Varėnos rajono ir Punsko (Lenkija) – iš viso daugiau kaip 20 dalyvių. Renginį vedė Ramunė Janavičiūtė ir Kęstutis Tumynas. Šauniausiu ansambliu pripažintas folkloro ansamblis „Alna“ iš Punsko (vadovas Vytautas Batvinskas), dainininkais – Algimantas ir Dainius Juozapavičiai iš Miroslavo, muzikantais – Algimantas Ramanauskas, Nijolė ir Petras Kričenai iš Simno, kapela – „Pasagėlė“ iš Krokialaukio (vadovas Robertas Šicus), o pasakotoja – šios šventės pradininkė Genovaitė Švabienė iš Luksnėnų. Visi varžytuvių dalyviai ir laureatai buvo apdovanoti padėkos raštais ir suvenyrais. Renginys baigėsi G. Švabienės daina „Ei, dzūkeli“, kurią, autorės vadovaujami, atliko visi varžytuvių dalyviai kartu su žiūrovais. Paskui vyko vakaronė, kuriai valgius ruošė Daiva Zubraitė, Onutė Rutkauskienė ir Irena Marčiulaitienė.

NERIMDAIČIAI (Telšių r.). Rugpjūčio 29 dieną Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje vyko tituliniai šv. Baltramiejaus atlaidai, šv. Mišias aukojo svečias Tverų klebonas kun. Darius Povilaitis. Per procesiją atidengta Nerimdaičių bendruomenės pirmininko Vytauto Rakicko užsakyta Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios 150 metų jubiliejui skirta paminklinė lenta su užrašu: „Tik Viešpats – mano uola, mano tvirtovė, mano globėjas“. Kun. Baltramiejaus Kirstučio rūpesčiu ant kalvelės Trimėsėdžio upelio kranto pastatyta stačiakampė, tinkuoto mūro bažnyčia  turi klasicizmo bruožų. Atlaidų dalyvius pasveikino klebonas kun. Vidmantas Šidlauskis, Nevarėnų seniūnė Vilma Šakienė, bendruomenės pirmininkas V. Rakickas, o vėliau visi rinkosi bendruomenės namuose.

VADAKTAI (Radviliškio r.). Šv. Agotos bažnyčioje Sidabravo ir Pociūnėlių klebonai kunigai Remigijus Katilius ir Kęstutis Švabinskas aukojo šv. Mišias už prieš šešerius metus mirusį ilgametį Vadaktų kleboną ir poetą kun. Antaną Valantiną. Paskui žmonės rinkosi kapinėse, prie kunigo kapo. Čia vaikai padeklamavo jo eilėraščių, o bažnyčios choras sugiedojo keletą giesmių. Vėliau prie namo, kuriame gyveno klebonas, kaimo bendruomenės pirmininkė Juzefa Stuknienė ir kun. Kęstutis Švabinskas atidengė memorialinę lentą, primenančią, jog nuo 1957 m. gegužės 1-osios iki 2004 m. rugsėjo 1-osios čia gyveno kun. A. Valantinas. Name įrengtas atminimo kambarys su ekspozicija. Kunigo gyvenimas prisimintas kultūros namuose, prisiminimais apie jį dalijosi buvusi bibliotekininkė Genovaitė Klimavičienė, buvęs Labučių pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Vilčiauskas, kun. K. Švabinskas. Nuo šiol pagrindinė Vadaktų gatvė pavadinta A. Valantino vardu. Gatvių pavadinimai, kuriuos siūlė bendruomenės žmonės, suteikti ir kitoms kaimo gatvėms. Renginyje buvo pagerbti ir gyvieji vadaktiečiai, aktyviausi krašto žmonės.

R. B.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija