|
Įvertinkime prof. Vytautą Landsbergį
Tradicinės IX šiauliečių sueigos, skirtos Laisvės dienai, dalyvių kreipimasis
Seimo pirmininkei Irenai Degutienei
Lietuva šiemet mini Nepriklausomybės dvidešimtmetį. Mes, Šiaulių gyventojai, susirinkę Sukilėlių kalnelyje į tradicinę IX sueigą, skirtą Laisvės dienai, su pasididžiavimu konstatuojame, kad mus į laisvę išvedė profesoriaus Vytauto Landsbergio vadovaujamas Sąjūdis, suvienijęs Tautą šiai kilniai misijai. Pagal tuo metu veikusius įstatymus Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Atkuriamojo Seimo pirmininkas buvo Lietuvos Respublikos prezidentas. Šias garbingas pareigas ėjęs profesorius Vytautas Landsbergis Sąjūdžio parengtą išsilaisvinimo programą vykdė kompetetingai, nuosekliai ir atkakliai, vadovaudamasis demokratiniais principais sprendė svarbiausius vidaus ir užsienio politikos klausimus: paskelbė Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktą, jo pagrindu užmezgė valstybinius ryšius su kitų šalių vyriausybėmis, pasirašė palankią sutartį su Rusija, pasiekė, kad iš Lietuvos būtų išvesta okupacinė armija, parengė tvirtus pamatus Lietuvai įstoti į NATO ir ES. Demokratiniame pasaulyje jis pripažintas to laikotarpio mūsų valstybės vadovu ir vadintas prezidentu, tačiau priešiškos jėgos, ištikimai tarnavusios okupaciniam režimui, daugiausia tie, kuriuos prof. V. Landsbergis savo ryžtu ir autoritetu Nepriklausomybės kovose apsaugojo nuo radikalų smurto, nuolat menkino ir tebemenkina Sąjūdžio ir jo vadovo, valstybės vadovo veiklą, siekdamos prisiskirti sau didžiausius jo nuopelnus mūsų tautai ir valstybei.
Esame įsitikinę, kad šiemet, švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmetį, būtina atstatyti istorinę tiesą ir prašome Seimą pripažinti profesorių Vytautą Landsbergį 1990 03 11 1992 10 25 laikotarpio aukščiausiuoju Lietuvos valstybės vadovu Prezidentu.
Sueigoje dalyvavo per 300 dalyvių. Kreipimasis priimtas vienbalsiai.
Sueigos pirmininkas, Vyskupo M. Valančiaus Blaivystės sąjūdžio Šiaulių skyriaus pirmininkas, Šiaulių miesto garbės pilietis Albertas Griganavičius; Nepriklausomybės akto signataras Antanas Račas; Seimo narys, Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas; Seimo narys Kęstutis Masiulis; Šiaulių miesto tarybos narė Birutė Marija Paplauskienė; Sąjūdžio Šiaulių skyriaus pirmininkas Algirdas Kulikauskas; Sausio 13-osios Lietuvos Nepriklausomybės gynimo brolijos Šiaulių skyriaus pirmininkas Kazimieras Alminas; Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrė Birutė Žymantienė; Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Mocius; Lietuvos katalikių moterų sąjungos pirmininkė Janina Klungevičienė; Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Vytautas Deveikis; Lietuvos samariečių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Genovaitė Karvelienė; TS-LKD Šiaulių m. skyriaus jaunimo bendruomenės pirmininkas Tomas Petreikis; Jaunųjų konservatorių lygos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas Valdas Navickis
Šiauliai, 2010 08 28
© 2010 XXI amžius
|