Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Medininkų skerdynių proceso ypatumai

Gintaras Visockas

Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą-Nikuliną ginantis advokatas Arūnas Marcinkevičius Autoriaus nuotrauka

Medininkų bylos posėdžius su nedidelėmis išimtimis stebiu daugiau kaip pusmetį (iš viso byla nagrinėjama daugiau kaip vienerius metus). Posėdžiai, išskyrus vasaros atostogas, rengiami kiekvieną trečiadienį. Vadinasi, šiandien esu regėjęs apie dvidešimt posėdžių. Ne mažiau. O įspūdis –slogus.

Pirma, į akis krenta sveiku protu nesuvokiamas Lietuvos visuomenės, žurnalistų, žuvusiųjų artimųjų, politikų pasyvumas. Byla – išskirtinė. Savo reikšme ir sudėtingumu ji prilygsta nebent Sausio 13-osios tragedijos bylai. O žiūrovų teismo posėdžių salėje – nė vieno. Na, keliuose posėdžiuose mačiau dalyvaujant Medininkų poste nužudyto pareigūno dukrą, kuri, mano supratimu, vienoje televizijos laidoje pasielgė impulsyviai, skubotai, pareikšdama, esą vien pasižiūrėjus į kaltinamojo omonininko Konstantino Michailovo-Nikulino akis bei iš jo mimikos galima daryti prielaidas, jog šis eilinis milicininkas greičiausiai dalyvavo toje kruvinojoje operacijoje. Žodžiu, jokių įrodymų nepateikė – vien kategoriškus kaltinimus.

„Laisvė – tai procesas“

Rugsėjo 17–19 dienomis Vilniuje vykusiame seminare „Laisvės dovana. Permainų ir iššūkių istorija“, skirtame Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui, dalyvavo delegatai iš 31 valstybės. Po seminaro tris dienas vyko Iustitia et Pax Europos komitetų Konferencijos Generalinė asamblėja, kurios priimtame baigiamajame dokumente apibendrintos įžvalgos apie Lietuvos ir kitų postkomunistinių šalių laisvėjimo patirtį. „Suprantama, praeities randai tebėra matomi šiandieninės Lietuvos visuomenės gyvenime. Teikia vilčių pastangos atlyginti praeities neteisybes restitucijos būdu, o tai yra akivaizdus ryžto pripažinti neteisingumo aukas įrodymas. Turi būti tinkamai įvertinti sunkumai, susiję su siekiu užtikrinti, kad restitucija iš tiesų pasiektų labiausiai nukentėjusius. Visos šios patirtys skatina mus susimąstyti apie laisvės prasmę ir su ja susijusią atsakomybę. Tikroji laisvė pasiekiama ne iš karto, o nuolatinio proceso dėka. Pavojus laisvei gali įgyti įvairiausias formas – tai karinės, politinės, socialinės, ekonominės, moralinės grėsmės. Visoje Europoje turime būti budrūs, idant šios grėsmės nesikėsintų sugriauti laisvės“, – sakoma baigiamojoje deklaracijoje.