Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Bendrystės ir liudijimo sąsajos

Šventasis Tėvas atidarė Vyskupų Sinodą

Mindaugas BUIKA

Artimiesiems Rytams skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos atidarymo šv. Mišios Šv. Petro bazilikoje

Artimuosiuose Rytuose – bažnytinių tradicijų gausa

Pradėdamas Artimiesiems Rytams skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją (ji truks tik dvi savaites, nors paprastai panašūs susitikimai tęsiasi visą mėnesį) popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad nors jos uždavinys yra pastoracinis, bet būtina apžvelgti ir kitus regiono krikščionių gyvenimo aspektus.  Spalio 10 dieną Šventasis Tėvas aukojo asamblėjos inauguracijos šv. Mišias, kurias Romos šv. Petro bazilikoje koncelebravo 177 Sinodo tėvai (19 kardinolų, 9 patriarchai, 72 arkivyskupai, 67 vyskupai ir 10 kunigų) bei 69 bendradarbiai. Pabrėžiant dalyvių bažnytinių tradicijų ir apeigų įvairovę pamaldų liturgija buvo atliekama lotynų, graikų ir arabų kalbomis.

Ganytojiški palinkėjimai žurnalistams

Mindaugas BUIKA

Čilės žurnalistai popiežiui Benediktui XVI įteikė nacionalinę vėliavą su gelbėjamų šachtininkų parašais

Virtualaus pasaulio pavojai

Audiencijoje priėmęs Romoje vykusio pasaulinio katalikų spaudos darbuotojų kongreso dalyvius popiežius Benediktas XVI jiems kalbėjo apie tiesos ieškojimo prioritetus. Spalio 4–7 dienomis Popiežiškosios socialinių komunikacijų tarybos surengtame susitikime dalyvavo apie 230 žurnalistų bei nacionaliniuose episkopatuose už žiniasklaidą atsakingų asmenų iš 85 šalių, kurie svarstė iššūkius katalikų periodikai bei jos perspektyvas. Lietuvos bažnytinei spaudai suvažiavime atstovavo žurnalo „Artuma“ vyriausias redaktorius Darius Chmieliauskas.

Valstybė išbandymų akivaizdoje

Seimo narys Saulius Stoma Olgos Posaškovos nuotrauka

Seimo narys Saulius Stoma aktyviai kuria įstatymų projektus, dalyvauja korupcijos skandalų tyrime, mitinguose ir pilietinėse akcijose. S. Stoma anksčiau dirbo architektu, moksliniu bendradarbiu, žurnalistu įvairiuose laikraščiuose, yra penkių knygų autorius. Nuo 1990 metų pavasario S. Stoma vadovavo atkurtam „Lietuvos aido“ laikraščiui. Jam teko patirti ir nuožmių persekiojimų, kai kriminalinis LDDP režimas ir su KGB susiję prokurorai jo atžvilgiu pradėjo fabrikuoti baudžiamąją bylą ir organizavo prieš jį nukreiptą šmeižto kampaniją. S. Stoma buvo suimtas ir įkalintas. Su politiku aptariame aktualius klausimus – rezonansinių bylų tyrimo problemas, akivaizdžią valdymo krizę, padėtį švietimo ir mokslo sistemoje bei kultūros srityje. Su S. Stoma kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Giedrius Grabauskas-Karoblis.

Žmogaus paskirtis Žemėje – išmokti mylėti

Aleksandras Žarskus

Netoli Kauno, Ringauduose, gyvenantis etnologas Aleksandras Žarskus teigia, kad gilindamasis į senovinius papročius ir apeigas jis labai sustiprino savo tikėjimo pagrindus ir suprato, kad mūsų protėvių tikėjimas tikrai buvo gyvas ir kad žmogus į Žemę ateina ne jos užkariauti, ne materialių dalykų prikurti, o išmokti MYLĖTI. Tas, kuriam pavyksta šią užduotį įvykdyti, tampa laimingas, kas nesupranta šitos savo paskirties – gyvenimą iššvaisto vėjais ir miršta taip ir nesupratęs, kodėl nepajuto laimės.

Dažnai melskis kasdienybėje

Kun. Vytenis Vaškelis

Šio sekmadienio Evangelijos ištrauka – tai Jėzaus palyginimas apie nepaliaujančią maldą (Lk 18, 1 – 8). Kai kas galbūt ironiškai šyptels ir sau tars: „To dar betrūko, kad aš kaip koks vienuolis atsiskyrėlis nuolatos melsčiausi. Jau ir taip skęstu įvairiuose rūpesčiuose ir darbuose, todėl papildomų maldų kryžius mane nugramzdintų į dugną!“

Tačiau juk Jėzus mūsų nemoko dėl maldos atsisakyti visų darbų ir gyvenimo reikalų tvarkymo. Atvirkščiai. Su maldos dvasia, plevenančia širdyje, įprasminame visus tuos darbus, kuriuos mums būtina atlikti, o tų, antraeilių, kurie jau ne pagal mūsų pečius, krūvį mažiname arba nuo jų visai atsiribojame. Dar daugiau. Prieš pradėdami bet kokį darbą ar užsiėmimą kreipiamės trumpa ir maldinga mintimi į visur Esantįjį ir mus visada Matantįjį. Tai retsykiais darome ir užsiėmimo, pavyzdžiui, pokalbio metu. Po atliktų darbų taip pat Dievui padėkojame. O kiek dar daug yra kitų progų – tūkstančius kartų – Aukščiausiajam padėkoti ir Jį širdimi bei mintimis pagarbinti!

Visų mūsų malda nugali blogį

Artūro ŠULCO nuotrauka

Šv. Rožinis – tai paprasta, tačiau gili malda. Rožinį galime melstis visi: vaikai ir seneliai, sveikieji ir ligoniai. Ši malda – tai mūsų gyvenimo mokykla, geriausia katechezė ir veiksmingas būdas gyventi Dievo tiesoje ir šviesoje.

Daug popiežių rekomendavo šv. Rožinio maldą. Šv. Pijus X sakė, kad po šv. Mišių aukos nėra kitos tokios veiksmingos maldos kaip Rožinis. Popiežius Pijus XII šv. Rožinį vadino „rožių vainiku“, „garbės himnu“, „šeimos malda“, popiežius Paulius VI – „tobula malda“. Popiežius Jonas Paulius II sakė: „mano mylimiausia malda“. Ir kas gali pamiršti tuos mielus ir tėviškus vaizdus per radiją ar televiziją, kur šv. Rožinį kalbėjo popiežius Jonas Paulius II?!

Sodininkas iš Vadaktėlių

Bronius VERTELKA

Sodininkas Vytautas Nefas

Panevėžio rajono Vadaktėlių apylinkėms su kaupu  atseikėta gamtos grožybių. Vienoje  kelio pusėje – kalnelio papėdėje prisiglaudusios ar į jį pasilypėjusios sodybos. Kitoje – žemuma, kuria vingiuoja medžiais apsikaišiusi Nevėžio upės vaga.

Kalnelio pačioje viršūnėje akį traukia Vytauto Nefo sodyba. Ant  kalnelio  šlaito – sodas su tvarkingai susodintų vaismedžių, serbentų eilėmis, braškių ploteliu.

Amatai

Juodos duonos skonis

Bronius VERTELKA

Duonos kepėjai Teresė ir Povilas Meškauskai

Visi, paragavę Teresės ir Povilo Meškauskų namuose keptos ruginės duonos, ją giria ir lauktuvių į svečias šalis veža.

Panevėžyje gyvenantys sutuoktiniai Meškauskai buvo įpratę prie kaimiškos duonos, todėl vis vykdavo į Berčiūnus jos nusipirkti. O paskui pagalvojo –  kodėl nepamėginus išsikepti patiems? Viena pažįstama pamokė, be to, Teresė ir pati prisiminė, kaip jos mama tešlą minkydavo. Taigi Meškauskai išsimūrijo kaimišką krosnį, ir pradėjo sau duoną kepti. Kas likdavo, kaimynams padalindavo ar į darbą nusinešdavo. Pabandė prekiauti turguje.   Taip atsirado nuolatinių duonos pirkėjų. Yra ją perkančių po 15–18 metų. Sulaukia pirkėjų net iš Vilniaus. Kai buvo pigesnės kelionės, atvykdavo sveikuoliai iš Linkuvos, Saločių, Krekenavos. Gardžią duoną popiežiui Jonui Pauliui II vežė tuo metu Romoje studijavęs Robertas Pukenis (dabar kanauninkas). Jos skonį žino Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, kiti kunigai.

Amatai

Musteikos meistras

Rūta AVERKIENĖ

Romas Norkūnas

Etnografiniame Musteikos kaime gyvenantis ir Dzūkijos nacionaliniame parke dirbantis senųjų dzūkų amatų meistras Romas Norkūnas tapo nominacijos „Tautinio paveldo puoselėtojas“ laureatu. Jis surinko 501 balsą. Romas Norkūnas yra puikus pavyzdys, kaip reikia sumaniai, noriai ir meistriškai puoselėti tautinį paveldą. Šis meistras yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje žmonių, kurių gyvenimo būdas glaudžiai susijęs su senaisiais amatais ir kuris kantriai, noriai ir nesavanaudiškai žiniomis dalijasi su visais norinčiais. Savo veikla ir gyvenimo būdu jis liudija tikrąjį senojo dzūkų gyvenimo būdą – ne tik moka pinti krepšius iš balanų, pušies šaknų, lieti žvakes senuoju būdu, virti degutą, bet yra ir vienas iš nedaugelio senosios drevinės bitininkystės žinovų. R. Norkūno iniciatyva Musteikos kaime yra įkurtas drevinės bitininkystės muziejus ir drevinės bitininkystės takas, kuris driekiasi ne vieną kilometrą mišku iki Čepkelių raisto. Romo iniciatyva kasmet organizuojamos pynimo savaitės, kuriose pynimo iš pušies šaknų, nendrių, šiaudų ir balanų paslapčių mokosi vaikai ir suaugę iš visos Lietuvos. Iki šių metų jau vyko dešimt tokių pynimo stovyklų.

Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Graži parapijos šventė

Per Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, atlaidus pašventintas „Caritas“ dovanotas Rožinis  ir penkios vėliavos

„Caritas“ moterys neša naujas padovanotas vėliavas

KĖDAINIAI. Spalio 10-ąją, sekmadienį, Šv. Jurgio bažnyčioje buvo švenčiami Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, atlaidai, parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius pašventino parapijos „Caritas“ bažnyčiai padovanotą didįjį Rožinį ir penkias vėliavas, skirtas atgautos Lietuvos laisvės 20-mečiui. Iškilmės vyko per Sumos šv. Mišias, į kurias susirinko ne tik gausus parapijiečių būrys, bet ir Kėdainių šauliai, rajono valdžios atstovai. Šv. Mišios prasidėjo procesija iš šventoriaus į bažnyčią, kurios priekyje ėjo parapijos „Caritas“ atstovės, pasipuošusios naujais apsiaustais. Klebonas kun. A. Stanevičius, pradėdamas šv. Mišių auką, priminė, kaip krikščionis, prieš daug amžių patekusius į bėdą, Švč. Mergelė Marija mokė semtis stiprybės Rožinio maldoje. Joje stiprybės sėmėsi ir iš tėviškės į nežinią tremiami mūsų tėvai ar protėviai, o tolimose tremties vietose pasilikdavo kelis duonos trupinėlius, kad galėtų susiverti Rožinį ir kalbėti jo maldas, prašydami Švč. Mergelės Marijos užtarimo. Per sunkiausius tremties metus jie išliko žmonėmis ir krikščionimis. Malda stiprino ir partizanus, ir visus, kurie norėjo laisvos Lietuvos.

Viešosios erdvės kreivės

Liudas Lukmanas

Politiniai procesai ir visuomenėje egzistuojančios nuomonės svarbiais klausimais labai artimai susiję su informacijos sklaida – su ta informacija, kuri sklinda iš televizijos ir radijo stočių, kuri pateikiama laikraščių puslapiuose ir interneto svetainėse. Viešojoje erdvėje pateikiama tiek objektyvi informacija, tiek įvairūs pramanai, šmeižtas ir kryptinga antivalstybinė propaganda. Informaciniai karai prasidėjo dar 1990 metų pavasarį, vos atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prof. V. Landsbergio demonizavimas ir prieš pažangius politikus, žurnalistus ir visuomenės veikėjus nukreiptos šmeižto kampanijos skleidžiamos jau du dešimtmečius. Pastaruoju metu prasidėjo ir brutalūs veiksmai, siekiant užčiaupti aktyvius, prieš korupciją ir šešėlines struktūras pasisakančius žurnalistus. Štai internetinio portalo Slaptai.lt vadovas G. Visockas jau visus metus tampomas po teismus, šią vasarą teismas jį nubaudė 20 tūkstančių litų bauda. Prasidėjo jau antras G. Visocko teismų ratas. Tikėtina, kad G. Visocką į teismą padavęs veikėjas tai padarė patartas įtakingų asmenų. Žurnalistui keršijama už jo aktyvią pilietinę poziciją – rezonansinių Gatajevų, E. Kusaitės, K. Nikulino-Michailovo bylų nagrinėjimą. Pastaruoju metu Lietuvoje naują grasinimų kampaniją pradeda garsusis oligarchas R. Stonys. Vienas pagrindinių „valstybininkų“ klano lyderių R. Stonys grasina, kad jei bus paviešintos garsiosios 12 slaptų VSD pažymų, jis šį paviešinimą inicijavusius valstybės pareigūnus duos į teismus.