2010 m. spalio 15 d.
Nr. 75
(1860)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Amatai

Sodininkas iš Vadaktėlių

Bronius VERTELKA

Sodininkas Vytautas Nefas

Panevėžio rajono Vadaktėlių apylinkėms su kaupu  atseikėta gamtos grožybių. Vienoje  kelio pusėje – kalnelio papėdėje prisiglaudusios ar į jį pasilypėjusios sodybos. Kitoje – žemuma, kuria vingiuoja medžiais apsikaišiusi Nevėžio upės vaga.

Kalnelio pačioje viršūnėje akį traukia Vytauto Nefo sodyba. Ant  kalnelio  šlaito – sodas su tvarkingai susodintų vaismedžių, serbentų eilėmis, braškių ploteliu.


Amatai

Juodos duonos skonis

Bronius VERTELKA

Duonos kepėjai Teresė
ir Povilas Meškauskai

Visi, paragavę Teresės ir Povilo Meškauskų namuose keptos ruginės duonos, ją giria ir lauktuvių į svečias šalis veža.

Panevėžyje gyvenantys sutuoktiniai Meškauskai buvo įpratę prie kaimiškos duonos, todėl vis vykdavo į Berčiūnus jos nusipirkti. O paskui pagalvojo –  kodėl nepamėginus išsikepti patiems? Viena pažįstama pamokė, be to, Teresė ir pati prisiminė, kaip jos mama tešlą minkydavo. Taigi Meškauskai išsimūrijo kaimišką krosnį, ir pradėjo sau duoną kepti. Kas likdavo, kaimynams padalindavo ar į darbą nusinešdavo. Pabandė prekiauti turguje.   Taip atsirado nuolatinių duonos pirkėjų. Yra ją perkančių po 15–18 metų. Sulaukia pirkėjų net iš Vilniaus. Kai buvo pigesnės kelionės, atvykdavo sveikuoliai iš Linkuvos, Saločių, Krekenavos. Gardžią duoną popiežiui Jonui Pauliui II vežė tuo metu Romoje studijavęs Robertas Pukenis (dabar kanauninkas). Jos skonį žino Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, kiti kunigai.


Amatai

Musteikos meistras

Rūta AVERKIENĖ

Romas Norkūnas

Etnografiniame Musteikos kaime gyvenantis ir Dzūkijos nacionaliniame parke dirbantis senųjų dzūkų amatų meistras Romas Norkūnas tapo nominacijos „Tautinio paveldo puoselėtojas“ laureatu. Jis surinko 501 balsą. Romas Norkūnas yra puikus pavyzdys, kaip reikia sumaniai, noriai ir meistriškai puoselėti tautinį paveldą. Šis meistras yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje žmonių, kurių gyvenimo būdas glaudžiai susijęs su senaisiais amatais ir kuris kantriai, noriai ir nesavanaudiškai žiniomis dalijasi su visais norinčiais. Savo veikla ir gyvenimo būdu jis liudija tikrąjį senojo dzūkų gyvenimo būdą – ne tik moka pinti krepšius iš balanų, pušies šaknų, lieti žvakes senuoju būdu, virti degutą, bet yra ir vienas iš nedaugelio senosios drevinės bitininkystės žinovų. R. Norkūno iniciatyva Musteikos kaime yra įkurtas drevinės bitininkystės muziejus ir drevinės bitininkystės takas, kuris driekiasi ne vieną kilometrą mišku iki Čepkelių raisto. Romo iniciatyva kasmet organizuojamos pynimo savaitės, kuriose pynimo iš pušies šaknų, nendrių, šiaudų ir balanų paslapčių mokosi vaikai ir suaugę iš visos Lietuvos. Iki šių metų jau vyko dešimt tokių pynimo stovyklų.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija