|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Nešvarios politikos įrankių likimas visada panašus į popierinių servetėlių likimą Gintaras Visockas
Į rankas atsitiktinai pateko 1997-aisiais vos pusės šimto egzempliorių tiražu išleistas žurnalisto Kęstučio Žičkaus straipsnių rinkinys Mes grįžtame į Lietuvą. Šis veikalas dienos šviesą išvydo jau po K. Žičkaus mirties. Dešiniųjų pažiūrų žurnalistas K. Žičkus žuvo 1996-ųjų liepos 5-ąją kraupios automobilio avarijos metu. Avarijos priežastis tyrę policijos pareigūnai konstatavo, jog nelaimę sukėlė aštri vinis, įsmigusi į K. Žičkaus vairuojamo automobilio padangą. Taigi nelaimingas atsitikimas. Tačiau negalima užmiršti, jog K. Žičkus nuolat, aštriai ir principingai kritikavo kairiąją Lietuvos stovyklą, dirbo Lietuvos aido politikos skyriaus vedėju, užėmė šio dienraščio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo postą. O tuometinis Lietuvos aidas kairiųjų jėgų buvo ne sykį prakeiktas ir ypač nemėgiamas. |
||
|
|
||
|
Antanina GARMUTĖ Komunizmo šmėkla, klaidžiojusi po Europą praeitame šimtmetyje, dar nesitraukia iš Lietuvos. Ji kaip chameleonas keičia spalvą ir prisitaiko prie aplinkos. Pastaruoju metu visuomenėje vykstantys keisti procesai leidžia manyti, kad ši šmėkla kristalizuojasi į religinę raudonąją sektą, turinčią dideles ambicijas ir pretenzijas. Cunamis kilo rimties ir pagarbos aplinkoje išlydint į amžinybę pirmąjį atkurtos Lietuvos prezidentą. Santūrų ir kantrų žmogų, turėjusį valios nueiti su savo tauta, netapti jos priešu. Indiferentišką krikščionybei, pagarbų jos hierarchams. Kai kurie socialdemokratai ir kairuoliškai nusiteikę žmonės ėmė reikšti pasipiktinimą, kad velionio nebuvo leista pašarvoti didžiausioje Lietuvos šventovėje Arkikatedroje, kurią jis tikintiesiems neva grąžino. (Manoma, kad šią šventovę, užgrobtą raudonųjų okupantų, Vatikanui pareikalavus Lietuvai grąžino Michailas Gorbačiovas, kai negavo audiencijos pas Popiežių.) |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |