2010 m. spalio 27 d.
Nr. 78
(1863)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Sakralinė muzika Vėlinėms

Luigi Cherubini ir lyrinės poezijos
mūza – Euterpė Jean-Auguste-Dominique
Ingres, 1842 m., Prancūzija

Artėja pirmosios lapkričio dienos, kai žemiškoji būtis ir tai, kas yra anapus gyvenimo ir mirties ribos, tarytum suartėja. Švytinčius atminties miestus tais lapkričio vakarais primenančios kapinių kalvos ragina susikaupti ir susimąstyti apie savąją būtį, jos tėkmę ir tikslą.

Kaip ir kasmet, Kauno valstybinis choras savo klausytojus pakvies pasiklausyti Vėlinių rimtį ir susitelkimą geriausiai perteikiančio muzikinio kūrinio – iškilmingų gedulo Mišių – „Requiem“. Šiais metais tai bus žymaus italų kilmės kompozitoriaus, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidusio Prancūzijoje, Luidžio Cherubinio (Luigi Cherubini)  (1760-1842)  „Requiem“ nr. 1 c-mol.

Cherubinis – vienas garsiausių XVIII a. antrosios – XIX a. pirmosios pusės kompozitorių. Bethovenas Cherubinį laikė vienu iškiliausių savo amžininkų. Kaip muziką  Cherubinį labiausiai išgarsino operos bei sakralinės kompozicijos, taip pat ir garsusis „Requiem“ nr. 1 c-moll.

Šį kūrinį, parašytą 1815 metais, kompozitorius paskyrė nukirsdintų Prancūzijos monarchų – Liudviko XVI ir Marijos Antuanetės (Marie-Antoinette) – atminimui. Teigiama, jog Bethovenas jį laikė tobulesniu net už Mocarto „Requiem“. Kūrinį sudaro tradicinės gedulingų Mišių dalys: Introitus  ir Kyrie, Graduale, sekvencija Dies Irae, Offertorium, Sanctus, Pie Jesu, Agnus Dei. 1820 metais Cherubinis kompoziciją papildė Gedulo maršu bei motetu In Paradisum. Kūrinio premjera įvyko 1816 m. sausio 21 dieną Saint Deni vienuolyno bazilikos kriptoje. 1834 metais Paryžiaus arkivyskupas Afre Denisas Ogiustas buvo uždraudęs atlikti „Requiem“ pamaldų metu, nes jame buvo moterų balsams skirtos partijos.

Ši kompozicija – monumentalus kūrinys, kuriantis įtaigią žemiškojo gyvenimo pabaigos ir Paskutiniojo teismo viziją. Iš keleto skirtingo charakterio dalių susidedanti kompozicija savo dinamika ir ekspresija suteikia galimybę chorui pademonstruoti vokalinį meistriškumą, o instrumentalistams – muzikinės technikos profesionalumą kuriant vis naujų „Requiem“ turinį atskleidžiančių temų muzikinį foną. Klausantis Cherubinio „Requiem“ lengva nugrimzti garsų jūroje: įtampą ir nerimą keliančią sekvenciją Dies Irae  keičia raminančios ir dvasią pakylėjančios fugos, užbaigiančios Offertorium, akordai, atmintin įstringa pirmieji Agnus Dei  taktai ir subtilios choro bei orkestro partijos, skambančios šios dalies pabaigoje ir vainikuojančios visą kūrinį.

Nepraleiskime progos pasiklausyti, o klausydamiesi prisiminti ir pagerbti išėjusių amžinybėn.

Nemokami koncertai vyks:

Spalio 29 d. 19 val. – Jonavos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje;

Spalio 30 d. 19 val. – Alytaus Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčioje;

Spalio 31 d. 19 val. – Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedroje Bazilikoje.

Atlikėjas – Kauno valstybinis choras bei Kauno miesto simfonininis orkestras, diriguos prof. Petras Bingelis.

Parengė Rimantas Klevečka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija