Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Kaune vyko „Teisingumo maršas“

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Plakatuose – renginio dalyvių nuostatos Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka

„Teisingumo maršo“ dalyviai Laisvės alėjoje Zetos ŠPARKEVIČIENĖS nuotrauka

„Teisingumo maršo“ akimirkos

Spalio 29 dieną Kauno centre vyko pilietinė demonstracija „Teisingumo maršas“. Demonstracijos organizatoriai – judėjimas „Drąsiaus kelias“, judėjimas „Vytis“, Visuomeninė piliečių sąjunga, Tautos ateities forumas, Kauno jungtinis demokratinis judėjimas. Marše dalyvavo per 130 žmonių. Demonstracija prasidėjo nuo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios. Darni eisena Laisvės alėja nužygiavo iki istorinės Prezidentūros Vilniaus gatvėje. Po trumpo stabtelėjimo eisena pasuko link Vienybės aikštės. Čia buvo perskaitytos dvi rezoliucijos, išklausyti trumpi pasisakymai.

„Teisingumo maršo“ dalyvių gretose matėsi daug žinomų veidų – Seimo narys Saulius Stoma, „Drąsiaus kelio“ judėjimo valdybos pirmininkė Audronė Skučienė, kunigas Jonas Varkala, aktyvūs visuomenės veikėjai, judėjimo „Vytis“ nariai Violeta Anankienė, Juozas Vaikšnoras, Kauno jungtinio demokratinio judėjimo narys Algirdas Kavaliauskas ir kiti aktyvūs piliečiai.

Ši demonstracija – tai nuo kovo mėnesio vykstančių pilietinių akcijų tęsinys. Kas mėnesį vyksta mitingai, piketai, o dabar nuspręsta ir dėl nuolatinių pilietinių demonstracijų. Planuojama, kad Teisingumo maršas taps tradiciniu renginiu.

Demonstracijos dalyviai nešėsi Lietuvos vėliavas, judėjimo „Vytis“ ir Kauno jungtinio demokratinio judėjimo vėliavas, Drąsiaus Kedžio portretus. Renginio dalyvių nuostatas atspindėjo ir plakatai: „Reikalaujame tirti Drąsiaus Kedžio nužudymą“, „Šalin monopolinį kapitalizmą! Šalin išnaudotojus“, „Lietuvą užvaldė oligarchų ir pedofilų klanai. Pakilkime į kovą prieš išnaudotojus, prieš iškrypėlius! Jie mums priespaudą, o mes jiems – revoliuciją!“, „Palaikome sąžiningus ir drąsius prokurorus, o bailiams ir kyšininkams ne vieta prokuratūroje“. Pagrindinėje „Teisingumo maršo“ rezoliucijoje teigiama: „Padėtis Lietuvos teisėsaugos sistemoje išlieka prieštaringa. Tai liudija ir kovotojo su pedofilija Drąsiaus Kedžio persekiojimo ir brutalaus nužudymo istorija. Labai svarbus faktas – D.  Kedžio nužudymas netiriamas iki šiol, tik skleidžiami įvairūs mitai ir prasimanymai. D. Kedžio artimieji, ypač jo sesuo Neringa Venckienė, šmeižiami ir persekiojami. Beveik neabejojama, kad jau artimiausiu metu N. Venckienė bus pašalinta iš teisėjos pareigų. O klaipėdietės E. Kusaitės byla akivaizdžiai parodo, kad kai kurios bylos yra falsifikuojamos, o parodymai išgaunami smurtu ir grasinimais. Vangiai vyksta Valdovų rūmų aferos, Kėvišo klano veiklos ir kitų didžiųjų aferų tyrimas“. Apžvelgiant padėtį Lietuvoje, konstatuojama: „Įsigalėjus korupcijai, išnaudotojų klestėjimui, plintant skurdui ir didžiulei emigracijai, mūsų valstybė atsidūrė aklavietėje. Daug kalbama apie reformas. Bet dalis reformų – kosmetinės reformos, faktiškai dekoracijų keitimas. O kai kurios reformos, kaip Švietimo ir mokslo bei sveikatos apsaugos reformos, yra destruktyvios ir griaunančios reformos. Korupcija Lietuvoje jau peržengė visas ribas, aferos vykdomos atvirai ir įžūliai. Be korumpuotų politikų ir pareigūnų pagalbos negalėtų egzistuoti bosų, stonių, janukonių oligarchinės imperijos ir galingi energetikų klanai. Visi, kas pakyla į kovą prieš tokius klanus, yra bauginami, šmeižiami ir net patiria fizinio susidorojimo grėsmes. 2005–2006 metais su oligarchų klanais kovoję saugumo pareigūnai buvo atleisti iš darbo, šmeižiami ir bauginami. O šiandieninę padėtį akivaizdžiai iliustruoja Ukmergės pavyzdys, kai vietos gyventojai didvyriškai pasipriešino energetikų diktatui, šie prieš juos atsiuntė smogikų būrius. Žmonės buvo mušami, spardomi ir svaiginami ašarinėmis dujomis. Turime pažaboti šią represinę santvarką, grėsmingą daugumos Lietuvos piliečių gerovei ir saugumui. Išsilaisvinimas nuo oligarchijos, nuo supuvusios teisinės sistemos yra pirmas žingsnis link tikros teisinės valstybės atkūrimo“. Be to, rezoliucijoje buvo reikalaujama pareikšti įtarimus L. Stankūnaitei, pašalinti iš pareigų Vaikų teisių apsaugos kontrolierę E. Žiobienę, prokurorus A. Kliunką, R. Petrauską, A. Stepučinską, A. Šileiką ir kitus prokuratūros pareigūnus. Reikalaujama pašalinti iš pareigų ir Vilniaus 2-ojo Apylinkės teismo teisėją A. Valantiną, imtis esminės teismų reformos – įvesti Lietuvos teismuose Prisiekusiųjų instituciją.

© 2010 „XXI amžius“