2010 m. lapkričio 12 d.
Nr. 82
(1867)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Kai nešoka pagal rusų dūdelę Kodėl Lietuvos rusų sąjunga nemėgsta

Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininko?..

Gintaras Visockas

Lietuvos tautinių bendrijų
tarybos pirmininkas
Mahiras Gamzajevas
Autoriaus nuotrauka

Lietuvos rusų sąjunga paskelbė politinį pareiškimą, kuriame kritiškai įvertina Lietuvos tautinių bendrijų tarybos (TBT) pirmininko Mahiro Gamzajevo veiklą.

Tenka pripažinti, kad tai itin keistas Lietuvos rusų sąjungos žingsnis. Pareiškime skelbiami pikti priekaištai tiek sėkmingai TBT vadovaujančiam M. Gamzajevui, tiek valstybinėms ir visuomeninėms Lietuvos struktūroms, kurios palaiko dabartinį TBT vadovą. Žodžiu, Lietuvos rusų sąjungos kritikos susilaukia ir TBT pirmininkas, ir visi, kurie TBT pirmininką laiko lojaliu Lietuvos valstybės piliečiu, nuoširdžiai besirūpinančiu Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų reikalais ir tuo pačiu nepamirštančiu Lietuvos interesų.

Ar pagrįsta Lietuvos rusų sąjungos kritika? Štai piktinamasi, kodėl praėjusią savaitę į Lietuvos Seimo konferenciją, kurioje gvildenta Latvijos patirtis sprendžiant tautinių mažumų klausimus, oficialiai buvo pakviestas tik ponas M. Gamzajevas.

Bet juk konferencija buvo atvira – joje galėjo dalyvauti visų tautinių bendrijų atstovai. Tačiau teisė tarti žodį kaip tautinių bendrijų atstovui buvo suteikta tik M. Gamzajevui. Tačiau kas čia nesuprantama? Juk M. Gamzajevas – demokratiškai išrinktas  Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas. Kas kitas, jei ne jis šiandien geriausiai žino visų tautinių mažumų rūpesčius?..

Pareiškime skelbiama, esą M. Gamzajevo „specifiniai pasisakymai“ nesutampa su stambiausių Lietuvos nacionalinių mažumų pozicija. Na, gal tiems rusų tautinės mažumos atstovams, kurie iki šiol siekia „Didžiojo brolio“ statuso, M. Gamzajevo pareiškimai ir nepatinka. Bet kodėl Lietuvos rusų sąjunga savo atvirame laiške kalba daugiskaita? Juk be rusų, Lietuvoje gyvena dar latvių, estų, baltarusių, totorių, moldavų, ukrainiečių, vokiečių, rumunų, azerbaidžaniečių, libaniečių, karaimų, suomių, čečėnų... Kai kurios diasporos irgi pakankamai gausios. Beje, dauguma šių tautinių bendrijų atstovų neturi jokių priekaištų ponui M. Gamzajevui ir pritaria jo nuomonei, kad nė viena tautinė bendrija Lietuvoje negali turėti išskirtinių teisių ir sąlygų.

Štai būtent toks M. Gamzajevo principingumas Lietuvos rusų sąjungai greičiausiai ir nepatinka. Pareiškime rašoma, esą M. Gamzajevas priklauso radikalioms nacionalistinėms jėgoms, siekiančioms sukelti destruktyvias nuotaikas tarp Lietuvoje gyvenančių tautų. O kur įrodymai? Įrodymų nėra. Šis nuo seno Lietuvoje gyvenantis azerbaidžanietis itin tolerantiškas skirtingoms nuomonėms. Tačiau M. Gamzajevas yra visiškai teisus, kai sako, jog rusai bei lenkai Lietuvoje turi išskirtines sąlygas, kokių neturi rusai ir lenkai, gyvenantys bet kokioje kitoje valstybėje, įskaitant ir demokratines, ir autokratines. Omenyje turimos Lietuvos valstybės išlaikomos mokyklos, kuriose disciplinos dėstomos rusų ir lenkų kalbomis.

Ponas M. Gamzajevas niekada neįrodinėjo, esą Lietuvos rusai čia, Lietuvoje, negali turėti mokymo įstaigų gimtąja kalba. Jis tik priminė, jog niekur kitur pasaulyje tokių rudimentų nėra. Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Belgijoje ar Danijoje nėra rusiškų mokyklų, kurias išlaikytų šios valstybės. Taigi ir Lietuva turėtų elgtis civilizuotai. Lietuva neturėtų tęsti sovietmečiu įsigalėjusios tradicijos, kai egzistavo „Didysis brolis“, apdovanotas įvairiausiomis privilegijomis, ir dešimtys „Mažesniųjų brolių“, kurie visada privalėjo pirmiausiai kalbėti rusiškai, o tik paskui – gimtąja kalba.

Lietuvos rusų sąjungos pareiškime teigiama, esą M. Gamzajevas įžeidžiančiai neigė Lietuvos rusų teisę gauti išsilavinimą gimtąja kalba. Kur, kada jis įžeidžiančiai kalbėjo? Gal šio pareiškimo autoriai gali nurodyti konkrečius leidinius, konkrečias konferencijas, kuriose būtent taip kalbėjo ponas M. Gamzajevas? TBT pirmininkas M. Gamzajevas tėra pastebėjęs, jog Lietuvos valstybė elgiasi dviprasmiškai, iš savo biudžeto išlaikydama rusų ir lenkų mokyklas, mat tokiu savo elgesiu norom nenorom diskriminuoja kitas tautines bendrijas, neturinčias Lietuvos valstybės išlaikomų mokyklų gimtąja kalba. Jei Lietuvos rusų sąjunga save laiko modernia, demokratiška, europietiška organizacija, kodėl  šis pono M. Gamzajevo pastebėjimas ją siutina?

Ypač keistai atrodo Lietuvos rusų sąjungos pastangos kalbėti visų tautinių bendrijų vardu. Pareiškime galima aptikti sakinį, esą ji atstovauja visų tautinių bendrijų interesams. Taip tvirtinti tikrai nederėtų. Kaip Lietuvos rusų sąjunga gali atstovauti, sakykim, estų ir latvių poreikiams? Lietuvos rusų sąjunga pamiršta, jog rusai, žvelgiant atidžiau, nėra tradicinė nacionalinė diaspora, istoriškai įsikūrusi Lietuvoje. Latviai ir estai, azerbaidžaniečiai ir moldavai, baltarusiai ir ukrainiečiai tikrai įsikūrė Lietuvoje istoriškai, tradiciškai, natūraliai. O štai dauguma rusų į Lietuvą kėlėsi visų pirma todėl, kad Lietuvą buvo okupavusi bei aneksavusi Sovietų Sąjunga. Todėl šiokių tokių moralinio (ne teisinio) pobūdžio skirtumų tarp, sakykim, Lietuvoje gyvenančių estų ir Lietuvoje gyvenančių rusų esama.

Pareiškimo autoriai painioja ir kai kuriuos kitus svarbius dalykus. Šių metų gegužės mėnesį Vilniaus savivaldybė nusprendė sostinėje uždaryti tris rusų mokyklas. Bet dėl šio sprendimo TBT vadovas M. Gamzajevas – niekuo dėtas. Jis nėra Vilniaus savivaldybės tarybos narys, todėl negalėjo nei palaiminti, nei pasmerkti tokio nutarimo. Už trijų rusiškų mokyklų uždarymą balsavo Larisa ir Sergejus Dmitrijevai. Žodžiu, šiuo konkrečiu atveju kažkas per klaidą, o gal specialiai M. Gamzajevą painioja su L. Dmitrijeva ar S. Dmitrijevu.

Atspėti, koks Lietuvos rusų sąjungos pareiškimo tikslas, – nėra sunku. Lietuvos rusų sąjunga savo laiške kelia klausimą, ar M. Gamzajevas vertas užimti TBT pirmininko postą. Ir tokiu savo elgesiu išsiduoda. Šiandieninis TBT vadovas išties neparankus Lietuvos rusų sąjungai, nes nešoka pagal jų dūdelę.  Taigi į šį itin svarbų postą Lietuvos rusų sąjunga norėtų prastumti labiau sukalbamą žmogų. Vaizdžiai tariant, labiau prorusišką. Į šias intrigas bandoma įpainioti ir Lietuvos lenkus. Žodžiu, kova nebus lengva, juolab kad įvairiausio pobūdžio išpuolių prieš M. Gamzajevą būta ir anksčiau.

Viliuosi, kad Lietuvoje gyvenančios tautinės bendrijos sugebės atskirti pelus nuo grūdų ir Lietuvos valstybinėms institucijoms, besirūpinančioms tautinių bendrijų reikalais, užteks sveiko proto susigaudyti, kas yra kas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija