2010 m. lapkričio 12 d.
Nr. 82
(1867)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Monsinjorui linkėjo ąžuolinės sveikatos

Bronius VERTELKA

Mons. Petras Kuzmickas (dešinėje)
tarp žmonių. Kairėje –
kan. Vytautas Marozas

Lapkričio 7-ąją Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje buvo pažymėtas altaristo monsinjoro Petro Kuzmicko 100-asis gimtadienis bei jo kunigystės 75-metis. Tai buvo pirmosios tokios iškilmės šioje šventovėje. Mons. P. Kuzmickas – vyriausias kunigas Panevėžio vyskupijoje.

Pradėdamas Sumos šv. Mišias Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas pabrėžė, jog tokių iškilmių dar nebuvę ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Mons. P. Kuzmicką, birželio mėnesį pažymėjusį kunigystės 75-metį, sveikino visi Lietuvos vyskupai ir Popiežiaus apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Luigi Bonazzi (tuo metu vyko Lietuvos jaunimo dienos Panevėžyje).


Sinagogoje – žymių žydų portretai

Benjaminas ŽULYS

Dailininkai Gytautas Balkevičius
ir Jasper Joffė, dešinėje –
Sinagogos seniūnas Mauša Bairakas

Manoma, kad šiuo metu Kaune gyvena apie 300 žydų šeimų. Tikslų skaičių pasakyti sunku, nes dalis šeimų yra mišrios ir pavadinti jas grynai žydiškomis vargu ar galima. Nemažai jų yra žinomos plačiojoje visuomenėje. Daug jų gyveno prieškario ir pokario Lietuvoje. Kai kurie mirė, kai kurie išvyko į užsienį. Likę Kauno žydai toliau gyvuoja, veikia.

Sekmadienį, lapkričio 7-ąją, Kauno žydų religinė bendruomenė Kauno choralinėje sinagogoje surengė parodą „XX ir XXI amžiaus žymiausių žydų portretai“. Sinagogos seniūnas Mauša Bairakas svetingai priėmė svečius, pristatė parodos organizatorius ir kūrinių autorius.


Priėmė kaip pačių užsiaugintą poetą

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Ramygalos klebonas
kan. Edmundas Rinkevičius,
muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė
ir Zarasų vikaras kun. Justas Jasėnas

Spalio 14-ąją Panevėžio kraštotyros muziejaus filiale Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje buvo pristatyta Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vikaro kun. Justo Jasėno poezijos knyga „Užmigdykite mus ežeruos“. Tokio žmonių sambūrio senokai čia būta: atėjo ar atvažiavo kunigo giminės, jo pažįstami ir gerbėjai. Knygos autorius atėjo su motina (beje, knygą jai ir dedikavo). Pristatymas prasidėjo V. Žemkalnio gimnazijos, kurioje mokėsi V. Jasėnas, moksleivių parengta menine programėle, paremta  jo ankstyvosios kūrybos eilėmis. Apie tai, kad J. Jasėnas tvirtėjo kaip poetas V. Žemkalnio gimnazijoje, pasakojo mokytoja Sigita Motiejūnienė. Kūrėją brandino  aktyvi veikla maironiečių draugijoje. Jis rašė tai, ką pats matė, išgyveno. Justas išvažinėjo ir išvaikščiojo  Maironį primenančiais keliais ar takais – didysis poetas Justui buvo kūrybos dvasinis vedlys. Ramygalos klebonas kan. Edmundas Rinkevičius – poetas, medžio drožėjas, fotomenininkas – atkreipė dėmesį į tai, kad Justas rašo giliai ir talpiai.


„Marija, globok Lietuvą“

Vyskupo Eugenijaus Bartulio naujo kalendoriaus pristatymas Vilniuje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Vyskupas Eugenijus Bartulis
Joanitų vienuolyno konferencijų
salėje pristato 2011 metų
kalendorių „Marija, globok Lietuvą“

Lapkričio 5 dieną Vilniuje, pilnutėlėje Joanitų vienuolyno konferencijų salėje, pavadintoje Jono Pauliaus II vardu, buvo pristatytas  Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio  fotografijų kalendorius „Marija, globok Lietuvą“. Renginį vedė Šiaulių dramos teatro režisierė Regina Steponavičiūtė, skaičiusi poetės Lacrimos (Marijos Katiliūtės) Švč. Mergelei Marijai skirtas eiles, išspausdintas kalendoriuje. Muzikinius intarpus – giesmes Dievo Motinai Marijai atliko Šiaulių Katedros šv. Cecilijos religinės sakralinės muzikos ansamblis (Diana Astrauskienė, Andrius Bartulis, Aidas Kalinčikas ir Jonė Vaikasienė), vadovaujamas Rolandos Motūzaitės-Kalakauskienės. Apie Dievo Motinos paveikslų nuotraukas, papuošusias kalendorių „Marija, globok Lietuvą“, kalbėjo autorius vyskupas Eugenijus Bartulis.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija