2010 m. lapkričio 19 d.
Nr. 84
(1869)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Partizanų vadams gali būti  suteiktas signatarų vardas

Pagal konservatorių inicijuotą projektą, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų įstatymas, kuriame išvardyti visi signatarai, būtų papildytas aštuoniomis pavardėmis – prieš daugiau kaip 60 metų Laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją pasirašiusiais aštuoniais partizanais. Tai numatančiai įstatymo pataisai antradienį pritarta po svarstymo: už projektą balsavo 46 Seimo nariai, vienas balsavo prieš, trys susilaikė. Pataisai nepritaręs socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad prieš šį projektą pasisakė Kovo 11-osios akto signatarų klubas, o „tvarkietis“ Egidijus Klumbys tvirtino, kad galima šiems Lietuvos istorijai nusipelniusiems žmonėms parašyti specialų dokumentą, bet nereikėtų jų „įkelti į dabartinį Signatarų įstatymą“, nes esą negalima „daryti mišrainės iš Lietuvos istorijos“:  buvo 1918 metai, kai 20 signatarų pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą, buvo 1990 metai, kai 124 Aukščiausiosios Tarybos deputatai paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Papildžius įstatymą, signatarų našlės, vaikai ir vaikaičiai galėtų pretenduoti į valstybės socialines garantijas. Svarstant projektą parlamente kalbėta, kad šia teise esą galėtų pasinaudoti vos pora žmonių (viena jų – dabartinė Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė).

Signatarų statusas po mirties būtų suteiktas Jonui Žemaičiui-Vytautui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juozui Šibailai-Merainiui, Leonui Grigoniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vytautui Gužui-Kardui, Broniui Liesiui-Nakčiai ir Petrui Bartkui-Žadgailai. Jie 1949 metų vasario 16 dieną Minaičių kaime (Radviliškio r.) pasirašė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaraciją. Joje paskelbta, kad sąjūdis prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui, kurioje garantuojamos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams bei užtikrinama socialinė globa. Pagal deklaraciją Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių tautos siekiui ir kertinei Konstitucijos nuostatai – Lietuvos nepriklausomybei, nelaikoma teisine partija.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija