| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Projektą Gimtasis kraštas:
|
||||||||||
|
Daug nuveikė gimtajam kraštui Zarasuose tapybos ir fotografijos darbų paroda paminėtas Algimanto Žilėno 80-metis Jonas PETRONIS
Algimantas Žilėnas iš Zarasų krašto daug nuveikė savo gimtajam kraštui ir jo žmonėms. Nors jau septyniolika metų jo nebėra, jo atminimas gyvas ir šiandien. Tą liudija ir Zarasų krašto muziejuje surengta A. Žilėno tapybos ir fotografijos darbų paroda, skirta jo gimimo aštuoniasdešimtmečiui. Į parodos pristatymą atvyko giminės, artimieji, mokslo draugai, zarasiškiai. Apie A. Žilėno darbus papasakojo Zarasų krašto muziejaus muziejininkė Laima Raubiškienė, kiti renginio dalyviai. Šis daug Zarasų kraštui nusipelnęs žmogus gimė Salako valsčiuje, Ažvinčių kaime. 1949 metais baigęs Utenos pirmąją berniukų gimnaziją įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. Kai universitetą reorganizavo, Algimantas tęsė studijas Kauno politechnikos institute. Baigęs mokslus Algimantas pradėjo dirbti Lietuvos žemės ūkio statybos projektavimo institute projektuotoju. 1956 metais su šeima persikėlė gyventi ir dirbti į gimtąjį kraštą. Čia vadovavo Antalieptės hidroelektrinės statybai. Nuo 1960 metų Zarasų rajono elektros tinklų viršininkas ir vadovauja šiam kolektyvui iki pat mirties. Dirbdamas elektros tinkluose apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją, o 1973 metais baigė Maskvos neakivaizdinio politechnikos instituto Energetikos ministerijos vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo fakultetą, tapo mokslų daktaru. Tačiau ne tik už tai šiandien gerbia ir prisimena A. Žilėną. Antalieptėje, kuri jam tapo labai brangi, A. Žilėnas su žmona Danguole įsteigė kraštotyros muziejų. Šeimos narių surinktus, susistemintus kraštotyros eksponatus noriai priglaudė vidurinė mokykla. Ne be A. Žilėno pastangų Gipėnų kaime buvo įsteigtas poeto Antano Vienažindžio muziejus. Jis labai domėjosi kalbininko Kazimiero Būgos atminimo įamžinimu. Žinomo kalbininko šimtosios gimimo metinės buvo gražiai paminėtos jo gimtajame Pažiegės kaime, pastatytas stogastulpis, įrengta rodyklė su užrašu. Jau nuo pat Antalieptės hidroelektrinės statybos pradžios A. Žilėnas rinko medžiagą apie krašto elektrifikavimą, įkūrė visuomeninį energetikos muziejų. Vėliau jis buvo perkeltas į Tiltiškių vandens malūną, kurio girnas suko Šventoji upė. Šiandien muziejuje saugoma daugiau kaip du tūkstančiai eksponatų. Daug metų A. Žilėnas vadovavo rajono paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijai, vėliau Zarasų kultūros fondui. Jis rūpinosi Stelmužės dvaro architektūros komplekso restauracija, 1993 metais jo iniciatyva Sėlių aikštėje buvo pastatytas paminklas gydytojui, antropologui, tautinio atgimimo žadintojui Dominykui Bukantui (autorius skulptorius Leonas Strioga). Elektros tinklų darbuotojai dirbdami Lūžų miške surado akmenį su dubeniu. Istorijos mokslų daktaras Vytautas Urbonavičius nuodugniai ištyręs akmenį nustatė, kad tai yra pagoniškos šventyklos liekana. Šis akmuo įrašytas į archeologijos paminklų sąrašą, čia gausiai lankosi turistai ir ekskursantai. A. Žilėnas apsilankė 24-iose pasaulio šalyse, ir visada jis turėdavo fotoaparatą. Taip gimė fotografijų parodos Sustingusios akimirkos, Gimtojo krašto vaizdai. Amžininkai prisimena, kad Algimantas sakė, jog fotografijoje dominavusių juodos ir baltos spalvų jam buvo per maža pasaulį jis regėjo spalvingesnį ir tam grožiui išreikšti prireikė platesnės spalvų gamos. Gyvenimo pabaigoje zarasiškis jėgas išbandė ir tapyboje nutapė apie 250 paveikslų. Mėgstamiausia tema rajono kultūros paminklai ir peizažai. 1989 metais surengta pirmoji tapybos darbų paroda Zarasuose, po metų Vilniuje. Muziejininkė L. Raubiškienė priminė A. Žilėno žodžius: Nuolat jaudina klausimas, ar esame atidavę bent dalelę savosios duoklės kraštui, kuris maitina mūsų kūną ir sielą. Esu zarasietis, gimiau Salako valsčiuje. Kiek galėdamas bandžiau daryti ne tik savojo krašto energetikos vystymui, bet ir saugoti kultūros palikimą, jį populiarinti, įamžinti... Duoklės vienkartinės nebūna. Lašelis po lašelio ji atiduodama... Prie namo, kuriame gyveno A. Žilėnas, pastatytas stogastulpis (autorius Stasys Karanauskas). Tą vakarą apie A. Žilėną kalbėjo rajono savivaldybės mero patarėja Olga Raugienė, prisiminimais dalijosi buvęs mokslo draugas profesorius Algirdas Vyžintas, pusbrolis Romualdas Šimkūnas paskaitė ištraukų iš savo knygų ir jas padovanojo viešajai bibliotekai. Antalieptės vidurinės mokyklos direktoriaus Vincas Kibirkštis ir Antalieptės bendruomenės vadovas Jonas Punys teigė, kad antalieptiškai tęsia krašto puoselėjimo, garsinimo ir gražinimo tradicijas. Daug gražių bendravimo akimirkų prisiminė Algimanto svainis Algis Naujokas, ilgametis elektros tinklų vyriausiasis inžinierius Jonas Aukštulis, dukra Irena, mokytojaujanti toje gimnazijoje, kurią 1949 metais baigė Algimantas. Apie vyro darbštumą, meilę, pagarbą žmogui, savo gimtajam kraštui pasakojo žmona Danguolė. Tą vakarą renginio dalyviams grojo vaikaitis Vytenis. Zarasai
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |