2010 m. lapkričio 24 d.
Nr. 85
(1870)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Prigimtinis elgesio dėsnis

Prof. Jonas Grigas

Mokslininkai įnešė didelį indėlį į žmonijos saugumą ir gerovę. Jie atskleidė gamtos dėsnius, kurie paaiškina, kaip funkcionuoja visata, Žemės flora ir fauna – iki pat žmogaus ir jo minčių. Tačiau kodėl planeta Žemė yra tokia, o jos gyventojai pilni ydų –  daugeliui vis dar paslaptis. Pabandykime pažvelgti į šią paslaptį.

Tūkstantmečiais vykęs progresas vedė žmoniją nuo paprasto noro išgyventi iki šiuolaikinių socialinių dėsnių ir paveldėtų papročių sukurtų sudėtingų sistemų. Nepaisant žmonių sukurtų sistemų, žmonių santykiai vis dar yra painūs, o rūpesčių kasdien daugėja.

Turime kovojančias žmonių rases,  politines grupes, atskirus žmones, kovojančius dėl turto, karjeros, vedybų, sporto ir daugelio kitų dalykų.

Kodėl taip yra? Atsakymas paprastas: nuo pat pradžių žmonės gyveno pagal jų pačių sukurtus elgesio įstatymus ir paveldėtus papročius, bet šios žmonių sukurtos sistemos prieštarauja esminiam prigimtiniam žmonių elgesio dėsniui. Šį prigimtinį elgesio dėsnį Richard W. Wetherill’as dar 1952 metais knygoje Babelio bokštas pavadino absoliučios tiesos dėsniu, rodančiu, kad visose žmogaus veiklos srityse sėkmingai pasekmei reikalingas teisingumas.

Wetherill’as sukūrė programą, pavadintą humaniškumu, kuria paaiškinamas klaidingas žmonių požiūris ir elgesys bei pasiūloma, kaip juos ištaisyti. Klaidingas žmonių elgesys ne tik žlugdo jų gyvenimą, bet vis daugiau žaloja aplinką, kuri palaiko gyvybę Žemėje.

Kai mokslininkai atranda gamtos dėsnius, jie juos taiko geresniam žmonijos gyvenimui ir gerovei sukurti. Wetherill’as teisingą žmonių elgesį apibūdina žodžiais protingas, garbingas, logiškas, moralus, bet įspėja, kad šie žodžiai tėra tik simboliai.

Prigimtinis žmonių elgesio dėsnis yra galutinis arbitras. Jis teigia, kad teisingumas gimdo gėrį, o neteisybė gimdo blogį. Ar šis dėsnis veikia dabartinėje visuomenėje? Ar žmonės elgiasi protingai ir garbingai? Ar jie elgiasi vadovaudamiesi tik savo motyvais gyventi ir daryti taip, kaip nori, turėti ar gauti tai, ko nori?

Žmonės gerai supranta, kad jie privalo paklusti gamtos dėsniams – gravitacijos, trinties, elektromagnetiniams ir kitiems, bet jie nenori pripažinti žmonių elgesio dėsnio. Ar tai protinga? Albertas Einšteinas apibūdino beprotybę, kaip tų pačių dalykų darymą tikintis skirtingų rezultatų. Tūkstantmečiais žmonės darė išvadas iš žmonių sukurtų elgesio įstatymų ir paveldėtų papročių, tikėdamiesi skirtingų rezultatų. Tačiau žmonija kaskart gaudavo nepatikimus, blogus rezultatus. Ar tai protinga?

O gal mes ruošiamės nusileisti ir išsivaduoti iš sujauktos žmoniškųjų reikalų painiavos, nulemtos žmogaus sukurtų elgesio įstatymų? Reikia jungtis prie tų, kurie jau džiaugiasi tuo, kad tvirtai laikosi protingų ir garbingų minčių, žodžių ir elgesio normų. Blogį pakeisti gėriu galima, jei žmonės gerai elgsis mūsų nuostabioje planetoje, kuri palaiko mums gyvybę.

Rungtyniaujantis amžius

Mūsų gyvenimo kokybė didele dalimi gerėja todėl, kad žmonės nuolat siekia pralenkti savo varžovus. Vaikai dažnai rungtyniauja ar stengiasi pralenkti vyresniuosius. Jaunuoliai mėgdžioja sporto, muzikos ar kitus autoritetus. Vėliau įvairių sričių profesionalus, verslininkus, pramonės darbuotojus ta pati rungtyniavimo aistra skatina aistringai daryti tai, kas leistų išsiveržti į priekį gyvenimo žaidime. Tačiau gyvenimas nėra žaidimas, o aistra kenkia protui. Atrodo, rungtyniavimas yra vienintelis dalykas, kurio reikia laikytis. Ar tikrai taip? O jei jis veda į nusikaltimus – girtuokliavimą, narkomaniją ir kitas paauglių išdaigas, kuriomis mirga Lietuvos ir pasaulio žiniasklaida? Gyvenimas yra patirties mokslas ir kai ji taip traktuojama, geriausiu įgyjamu išsilavinimu laikomas toks, kuris asmeniui suteikia sėkmę konkurencinėje kovoje už būvį.

Visi tikrieji atradimai, pradedant ugnies atradimu, o gal ir anksčiau, buvo padaryti atsitiktinai arba sekė iš gamtos ir jos dėsnių veikimo. Nepaisant to, visuomenė nenori sutikti su tuo, kad ir jos elgesį nulemia tie patys gamtos dėsniai. Kaip minėta, prigimtinis žmonių elgesio dėsnis teigia, kad teisingi veiksmai duoda gerus rezultatus, o neteisingi – blogus. Blogas veiksmas yra daryti nepagrįstus sprendimus – daugelis tai daro nuo pat vaikystės. Bet kaip vaikas galėtų žinoti, kas vyksta jį supančioje aplinkoje ir kaip jam reaguoti? Apsuptas visko, kas jam nauja, vaikas daro tai, ką gali.

Žmonės bręsdami mano, kad asmenybės pareiga yra susidoroti su viskuo, kad ir kas gyvenime atsitiktų. Šis ryžtas nukreipia dėmesį į savo jausmus ir norus. Argi žmonės sprendžia apie fizikos dėsnius – gravitaciją, elektromagnetinę sąveiką ir kitus, remdamiesi savo jausmais ar norais? Jie to nedaro net tada, kai šių gamtos dėsnių nepaisymas jiems pakenkia.

Gyvenimo prislėgti jie kartais užsimiršta, kad blogi rezultatai kyla iš blogų veiksmų, o juos sukelia blogas mąstymas. Dar svarbiau žinoti, kad geri rezultatai atsiranda iš teisingo mąstymo, kuris yra logiškas, moralus ir garbingas.

Yra populiari iliuzija, kad pataikavimas kitų norams ir troškimams duoda gerus rezultatus. Ir ši iliuzija kelia globalinį chaosą visuomenėje. Jau septynių milijardų pasaulio žmonių norai ir troškimai verčia ir motyvuoja pasaulio bendruomenę visiems antisocialiniams veiksmams, apie kuriuos kasdien skelbia žiniasklaida. Tragedija yra ta, kad visuomenės karų, žudynių, bado ir kančių nesustabdys filantropija, įstatymai ar kitos atskirų žmonių pastangos. Tai liausis tik tada, kai žmonės stengsis būti socialiai teisingi, kaip jie dabar stengiasi patenkinti savo norus ir troškimus, kad ir kokie kilnūs ar niekingi jie būtų. Ne tik mūsų visatą valdo gamtos dėsniai, bet jie valdo ir mūsų socialinius reikalus.

Netikras gyvenimas

Sokratas yra pastebėjęs, kad netikro gyvenimo neverta gyventi, nors jis nepaaiškino, kaip jį patikrinti. Bet jis sakė: „Galvok ne apie tuos ištikimuosius, kurie giria tavo žodžius ir veiksmus, bet apie tuos, kurie peikia tavo klaidas.“ Žmonės elgiasi taip, tartum jie turėtų daug pasirinkimų, bet žmonių elgesio dėsnis teigia, kad jie turi tik du – kas yra gera ir kas yra bloga. Geri darbai kuria gėrį, blogi – kuria blogį. Daugelis žmonių sukurtų įstatymų yra netikri. Kai kurie žmonės nenori sutikti, kad egzistuoja netikri įstatymai, bet sutinka, kad egzistuoja netikri pinigai. Kai žmonės sukuria netikrus įstatymus, prieštaraujančius prigimtiniam elgesio dėsniui ir jais vadovaujasi, rezultatai būna blogi. Jei galvosi, sakysi ir darysi tai, kas yra racionalu ir garbinga pagal prigimtinį elgesio dėsnį, gyvenimas bus vertas gyventi.

Paklusnumas gamtos dėsniams

Šie žodžiai nešokiruos skaitytojų, kurie žino fizikos dėsnius. Bet kai R. W. Wetherill’as paskelbė prigimtinį teisingo elgesio dėsnį, pavadinęs jį absoliučios tiesos dėsniu, daugelis jį atmetė ir elgėsi taip, kaip ir jų protėviai, ir toliau elgiasi pagal savus besikeičiančius įstatymus. Ir kokie rezultatai?

Pasauliniai konfliktai, politinė ir ekonominė korupcija, kriminaliniai nusikaltimai, konfliktai pačių su savimi, vis didėjančios sveikatos problemos, užbaigiančios galutinę kiekvieno asmens didžiausios gyvenimo dovanos destrukciją – tai galutinė bausmė, kurios dar niekas neišvengė.

Tai tęsiasi iki šiol, kadangi vis dar nepaisoma prigimtinio žmonių elgesio dėsnio ir jam priešinamasi dėl žmogaus savanaudiškos prigimties elgtis taip, tarsi žmogus būtų pats sau įstatymas. Tačiau tie patys žmonės energingai stengiasi paklusti gravitacijos, elektros ir kitiems fizikos dėsniams, kad išvengtų nelaimių. Prigimtinis žmonių elgesio dėsnis kviečia elgtis racionaliai ir protingai ne dėl asmeninių paskatų, bet todėl, kad šis dėsnis numato teisingą žmogaus elgesį.

Šis žmonių elgesio dėsnis veikia kiekvieną gyvą dabarties žmogų ir visus, kurie gyveno anksčiau Žemėje. Kaip? Nes jis teigia, kad geri darbai duoda gerus vaisius, o blogi – blogus. Todėl žmonių motyvacija, susidedanti iš jų pačių įstatymų, sprendimų, tikėjimų ir netikėjimų, norų ir nenorų, nepatvirtina prigimtinio žmonių elgesio dėsnio ir, kai jie pamato blogus savo darbų vaisius, jie nežiūri į save.

Gamtos dėsniai neturi numylėtinių. Žmonės arba jiems paklūsta, arba kenčia dėl jų nepaisymo pasekmių. Tai svarbi informacija visoms kartoms. Ir kai yra nepaisoma prigimtinio žmonių elgesio dėsnio, neišvengiamai blogi darbai duoda blogus vaisius.

Prieš šimtmečius žmonės bijojo Dievo ir stengėsi laikytis jo įsakymų. Laikui bėgant žmonės vis dažniau pradėjo elgtis pagal minios dėsnius. Bet dabar nuomonių skirtingumas apie tai, kaip valdyti politikų žlugdomą mūsų šalį, kelia žmonėms maišatį ir painiavą. Yra tik viena išeitis: kiekvienas turi paklusti prigimtiniam žmonių elgesio dėsniui, kuris paverstų gyvenimą gražiu ir vertu gyventi, arba kentėti nepaklusnumo pasekmes, kaip kenčia dėl kitų gamtos dėsnių nepaisymo pasekmių.

Žinantys žmonės

Kai žmonės įsisąmonins, kad mūsų planeta ir jos gyventojai yra valdomi Kūrėjo arba gamtos dėsnių ir kai bus pakankamai žmonių, pripažįstančių šį fundamentalų faktą, tik tada išaugs nauja visuomenė. Kas tie žmonės, kurie tai žino? Tai tie, kurie pakeitė savo gyvenimą tvirtai laikydamiesi Kūrėjo prigimtinio elgesio dėsnio gerai galvoti, kalbėti ir elgtis. Žmonija neturi kito būdo išspręsti begalinį skaičių savo problemų ir rūpesčių.

Kad ir kas būtų tas Kūrėjas, kurį įvairių tikėjimų žmonės vadina Dievu, jis sukūrė žmonėms prigimtinio elgesio dėsnį. Bet prieštaraujantis jam daugelio elgesys sukūrė visas visuomenės ydas. Įvairios idėjos išsaugoti mūsų planetą ir jos žmones nuolat žlunga. Bet tvirtas laikymasis minėtojo dėsnio padarytų galą viskam, kas yra negera žmonių santykiuose.

Nematoma ranka

Realybė verčia mus pripažinti, kad Kūrėjas suteikė žmonėms Žemę saugiai joje gyventi. Be to, Kūrėjas suteikė gamtos dėsnius, kad žmonės pagal juos gyventų. Šie gamtos dėsniai yra Kūrėjo nematoma ranka, pasiekianti per jų veikimą kiekvieną iš mūsų, valdanti mūsų veiksmus ir mokanti mus, kad geri veiksmai yra sėkmingi, blogi – pragaištingi. Ar mūsų vyriausybė dirba sėkmingai, ar pastangos sumažinti nusikalstamumą ir korupciją sėkmingos, ar programos atkurti suirusias ir yrančias šeimas sėkmingos, ar skiriamos milžiniškos lėšos mažina skurdą, kuria darbo vietas, gerina ekonominį stabilumą? Ar žmonių pastangos tikrai išsprendžia žmonijos asmenines ir visuomenines nesėkmes? Tik paklusnumas prigimtiniam žmonių elgesio dėsniui, kad ir kas būtų jo Kūrėjas, sėkmingai išspręstų žmonių problemas ir apsaugotų nuo nesėkmių.

Pirmasis termodinamikos dėsnis, nusakantis, kad viena energijos rūšis tik virsta kita, bet energija nesukuriama ir ji neišnyksta, nurodo, kad gamtos dėsnius valdo šio pasaulio nematoma ranka. Prigimtinis žmonių elgesio dėsnis reikalauja, kad kiekvieno mūsų elgesys būtų protingas ir garbingas. Bet koks nuokrypis nuo šio reikalavimo sukelia blogas pasekmes, kurios kenkia žmonijai. Žmonės žino, kad paklusnumas fizikos (gravitacijos, elektromagnetiniams) dėsniams reikalauja elgtis taip, kaip jie nurodo, kad būtų sėkmingos pasekmės. Pavyzdžiui, jei nepaisysi gravitacijos, nukrisi nuo stogo ar medžio, jei nepaisysi elektromagnetinių dėsnių, nutrenks elektra. Panašias pasekmes sukelia ir nepaisymas prigimtinio žmonių elgesio dėsnio, nusakančio teisingą žmonių elgesį.

Šis teisingo elgesio dėsnis pasako mums, kaip ir kodėl mes kenkiame sau ir visuomenei, nepaklusdami jam. Kaip ir kiti gamtos dėsniai, šis dėsnis nusako žmonėms, kas yra tiesa, teisingumas, nes žmonių sukurta teisė ir teisingumas mūsų šalyje vis rečiau siejasi. Įstatymais nustatyta teisė yra atsakinga už tiek daug problemų visuomenėje, kad žmonės jaučiasi pažeidžiami ir nugalėti. Tai didžiausia bausmė žmonijai, kurią ji moka už tai, kad nesilaiko Kūrėjo elgesio dėsnio.

Teisybė yra galybė

Pasaulyje yra ir daug gėrio, ir daug blogio. Mažai yra blogio, nesusijusio su žmonių tyčinėmis ar netyčinėmis piktadarybėmis. Tiesa, kartais kyla žemės drebėjimai, potvyniai, uraganai ar badas, bet laikas išgydo gamtos padarytas skriaudas. Taip buvo praeityje ir, nors mastai gali keistis, matyt, taip bus ir ateityje. Gamta nėra nusikaltėlė. Didžiausias kančias patiriame dėl žmonių elgesio. Kad pasaulis atsinaujintų, būtina sumažinti žmonių sukeltą blogį. O žmonių sukelto blogio negalima sumažinti be moralinio pabudimo, kuris atvertų naujus individualaus ir masinio mąstymo kanalus, vedančius į asmeninės ir viešosios nuomonės laisvę.

Jaunystėje

Dar jaunystėje žmonės išmoksta, kad gamtos dėsniams reikia paklusti, nes nepaklusniuosius jie baudžia. Žmogaus sukurti įstatymai priverstinai reikalauja juos vykdyti, tačiau jie dažnai nebaudžiamai pažeidžiami, kol pažeidėjai yra suimami, apkaltinami, persekiojami ir nubaudžiami.

Gamtos dėsniai netoleruoja žmonių nepaklusnumo. O žmonių sukurtų įstatymų nesilaikymas dažnai toleruojamas. Mūsų Seimas toleruoja net savo kolegų šiurkščius Konstitucijos pažeidimus. Po to daugelis žmonių gali ignoruoti įstatymus, jei tai jiems naudinga. Žmonių požiūris į Kūrėją yra skirtingas, todėl žmonių sukurtų dėsnių arba įstatymų nepaisymas pratina žmones ignoruoti Kūrėjo dėsnius, kurie valdo mūsų planetą Žemę ir jos gyventojus.

Žmonės nuolatos nepaklūsta mažai žinomo gamtos dėsnio – prigimtinio elgesio dėsnio – diktatui. Kad ir kas žmonėms atsitiktų, viskas yra rezultatas jų pastangų rasti savąjį gyvenimo būdą. Štai kodėl vyksta karai, politiniai sąmyšiai, ekonominis chaosas ir irstanti laisvė, ir tai tik keletas problemų, su kuriomis susiduria žmonija. Prigimtinis elgesio dėsnis yra prievartos sau dėsnis, kurio laikymasis išlaisvina žmones iš problemų ir rūpesčių liūno. Jis pakeičia individus ir grupes protingais, garbingais ir teisingai mąstančiais piliečiais. Pinigai, kaip žmonių problemų sprendimo priemonė, niekada tų problemų neišsprendė, o blogi žmonių veiklos rezultatai nuolatos didėjo. Tik žmonių elgesys pagal prigimtinį elgesio dėsnį gali sukurti Kūrėjo numatytą dangų žemėje.

Teisingai padaryti darbai

Negalima įkišti kvadratinio kuolo į tokio pat ploto apvalią skylę. Kad ir kiek kartų girdėjo žmonės šį posakį, jie vis tiek atkakliai bando įkišti kvadratinius kuolus į apvalias skyles. Tai nelengva padaryti, nes tai neįmanoma. Kai pagaliau suprantame, kad kvadratinį kuolą galima įkišti tik į tokio pat ploto kvadratinę skylę, tai padaryti tampa lengva. „Lengva“ nėra veiksnys viskam, ką jūs darote. Tik teisingai daromus darbus lengva atlikti. Prigimtinis elgesio dėsnis reikalauja galvoti, kalbėti ir elgtis protingai ir garbingai. Ir daryti išvadas iš blogų minčių, kalbų ir veiksmų. Tas įgalina atgauti jėgas. Tada gyvenimas tampa lengvas.

Atverkite savo protą. Atsipalaiduokite. Būkite racionalūs ir garbingi. Pažvelkite į savo darbus iš įvairių perspektyvų. Kai ateis į galvą tinkamas atsakymas, įsitikinsite, kaip lengvai galima padaryti teisingą darbą. Bet kodėl žmonės eina blogio keliu ir vis daro blogus darbus, tarsi jie būtų oras ar vanduo, be kurių negalime gyventi?

Mes esame ištikimi tam, ką jau žinome, einame pažįstamu keliu. Nors tai ir klaidingas kelias, jo laikymasis suteikia žmogui tam tikrą laikiną reiškinių kontrolės ar galios jausmą. Tačiau tik Kūrėjas suteikia kontrolę ir galią gamtos dėsniais. Jei norime palengvinti sau gyvenimą, reikia laikytis prigimtinio elgesio dėsnio – galvoti, kalbėti ir elgtis kuo racionaliau ir garbingiau. Ir reikia liautis remti kitų blogas mintis, žodžius ir veiksmus. Tai būtų kelias į tautos Atgimimą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija