Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Lietuviška spauda naikinama toliau

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kurio dispozicijai priklauso ir AB „Lietuvos paštas“, pareiškė, kad ši valstybinė įstaiga didina periodinės spaudos apdorojimo tarifus – priklausomai nuo leidinių apimčių, platinimo įkainiai didinami vidutiniškai 40 procentų (kaimo vietovėse – net 70 proc.). Tai prieš pat prenumeratos galutinį terminą paskelbė tas pats ministras, dažnai pašnekantis gana protingai, bet neseniai kvailiais ir vagimis išvadinęs didžiąją dalį tautos. Dėl iki šiol galiojusių tarifų paštas pernai patyręs 15,4 mln. Lt nuostolių, todėl, ministro paskaičiavimu, reikia skubiai didinti spaudos pristatymo įkainius. 

Tiesa, pamačiusi leidėjų nepasitenkinimą Vyriausybė bando taisyti padėtį. Bet taiso labai savotiškai – per Spaudos rėmimo fondą, kaip ir pernai, skirs kompensacijas dėl padidėjusių pašto sąnaudų, ir skirs tik „regioninei“ spaudai, prie kurios jokiu būdu nepriskiria „XXI amžiaus“, o priskiria kai kuriuos dienraščius, gaunančius didelius pelnus. Tą parodė pernai skirta „kompensacija“ nuostolius dėl pašto tarifų patyrusiems leidiniams. Lapkričio 22 dieną Seime vyko pasitarimas dėl AB „Lietuvos paštas“ didinamų periodinių leidinių prenumeratos įkainių 2011 metams ir kompensavimo mechanizmo. Pasitarime, kuriame dalyvavo Susisiekimo ministerijos, Kultūros ministerijos, Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos atstovai ir AB „Lietuvos paštas“ direktorė Lina Minderienė, buvo pristatytas Kultūros ministerijos specialistų paruoštos kompensavimo tvarkos projektas. Aktyviai į kompensavimo tvarkos projekto rengimą įsitraukusi Seimo narė A. Bilotaitė patenkinta savo pasiūlymu, kad „kompensacija būtų apskaičiuojama ir išmokama ne kas metai, o kas pusmetį, tai taip pat būtų palengvinimas regioninės spaudos leidėjams“. Užregistruota biudžeto įstatymo pataisa papildomam 3 mln. litų minėto kompensavimo finansavimui. Pasak susisiekimo ministro, Vyriausybė pozityviai įvertino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto patvirtintą sprendimą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui skirtus asignavimus padidinti beveik 4 milijonais litų. 3 mln. iš jų būtų skirti kaip papildomos išlaidos kompensacijoms už gerokai pabrangusį periodinės spaudos prenumeratos pristatymą. Beje, kur kas smarkiau nuo pasaulinės recesijos nukentėjusioje kaimyninėje Latvijoje spaudai remti kasmet skiriama maždaug 4 mln. latų (apie 20 mln. litų), tai yra keliskart daugiau valstybės biudžeto lėšų nei Lietuvoje. Taigi ir vėl išskiriant vadinamąją regioninę spaudą, tarp kurios dažnai pasitaiko milijonierių išlaikomų laikraščių, daroma išankstinė skriauda kitiems kultūriniams ir nekomerciniams laikraščiams, ir ypač krikščioniškos krypties „XXI amžiui“, taip pat „Tremtiniui“, „Vorutai“. Primename, kad dėl padidėjusių pašto išlaidų ir paramos stokos dar nuo praėjusiųjų metų rudens nustojo eiti vienintelis katalikiškos ir tautinės krypties laikraštis vaikams „Kregždutė“. Jei ankstesnioji kompensavimo už prenumeratos pristatymą tvarka nesikeis, „XXI amžiui“ ji nebus skirta, nes mūsų laikraštis nepriskirtas prie regioninių laikraščių grupės. Jis pastatomas į vieną gretą su „Lietuvos rytu“, „Respublika“, „Lietuvos žiniomis“ ir kitais dienraščiais ar reklaminiais leidiniais, gaunančiais pelną ne tik iš juos remiančių milijonierių, bet ir iš brangios reklamos.

Pasak Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidento Rimanto Šukio, Seimą pasiekusiame kitų metų biudžeto projekte numatytas planas per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą paskirstyti 1 mln. litų visų periodinės spaudos leidėjų prenumeratos išlaidoms padengti „yra tik lašas jūroje!“ Jo skaičiavimu, leidėjai dėl padidėjusių „Lietuvos pašto“ įkainių turės „kažkur surasti mažiausiai 5–8 mln. litų, kas šiais neįtikėtinai sudėtingais tiek visai ekonomikai, tiek ir spausdintam žodžiui laikais yra visiškai nepakeliama našta daugumai leidėjų“. R. Šukys atkreipė dėmesį, kad jau dabar dauguma regioninių spaudos leidinių vos suduria galą su galu dėl smarkiai sumažėjusių reklamos ir pardavimų apimčių: „Naujo milijoninio smūgio neatlaikys absoliuti dauguma leidėjų ir spauda regionuose tiesiog numirs“. (Reikia priminti, kad „XXI amžius“ jokių reklaminių užsakymų negauna.) Tai, kad prenumeratai pristatyti ketinama skirti 3 mln. litų daugiau, pasak R.Šukio, „būtų šioks toks palengvinimas leidėjams, tačiau problemos tikrai neišspręstų, nes dar panašią sumą leidėjai turėtų surasti patys“.

Pagal šį rugsėjį pataisytą Visuomenės informavimo įstatymą, kompensacija turi būti leidėjams paskirstyta konkurso tvarka. Bet koks čia gali būti konkursas? Kompensacijos turi atitekti redakcijoms pagal jų leidinių tiražą ir prenumeratorių skaičių, o ne pagal kažkokius kitokius kriterijus, kuriuos galima nustatyti „konkurso“ tvarka.

Pašto įkainių spaudai didinimas teisėtai sukėlė leidėjų pasipiktinimą – juk tokiu būdu žlugdoma ir naikinama lietuviška spauda. Prieš dvejus metus spaudai vietoj 5 proc. uždėjus 21 proc. dydžio PVM, t. y. mokestį su kitais finansiniais apsunkinimais padidinus net penkis kartus (kai naftininkams ir didžiojo verslo rykliams PVM buvo padidintas tik 0,2 karto – nuo 18 proc. iki 21 proc.), dauguma mažųjų laikraščių – o tokie yra kultūriniai ir nekomerciniai (nebulvariniai) laikraščiai – atsidūrė ties bankroto riba. Gerai, jei leidinį išlaiko koks nors oligarchas, tokiu atveju jis finansinių sunkumų beveik nepajuto. Gerai, kai leidinys kasmet gauna finansinę paramą iš Spaudos rėmimo fondo – per 15 fondo egzistavimo metų toks vienam ar kitam klanui priklausantis leidinys gavo iki 1,5–3,5 mln. litų „paramą“, kuri leidžia beveik neskaitomą laikraštį „platinti“ per grobuonišką „Lietuvos spaudos“ sistemą. (Dauguma tokių leidinių nesunkiai „nurašomi“ – juk fondo parama jiems leidžia tai daryti nepatiriant finansinių sunkumų. „XXI amžiui“ šis smūgis negresia, nes jau seniai neplatinamas per spaudos kioskus – tokia sistema, kuri egzistuoja „Lietuvos spaudoje“, žlugdo mažus laikraščius – ypač neremiamus Spaudos rėmimo fondo.) Gerai, kai leidinys, paveldėjęs LKP ar KGB pinigus, įvarė savo biznį iki milijoninių pelnų – jiems mokesčių padidinimas tik nežymiai sumažino finansines galimybes. Bet ką daryti leidiniui, kuris leidžiamas su didžiausiomis skolomis? Todėl tokie leidiniai, tarp kurių ypač atsidūrė „XXI amžius“, tik dar labiau patyrė didesnes skolas ir atsidūrė ant išlikimo ribos. Ir štai tokiomis aplinkybėmis priimtas Vyriausybės nario ministro E. Masiulio sprendimas, sudarantis dar didesnę galimybę apiplėšti mažuosius leidinius, ypač tuos, kuriuos Vyriausybė nepriskiria „regioninių laikraščių grupei“. Toks Vyriausybės sprendimas leidžia per paštą iš leidinio atimti apie 25 proc. daugiau (iš miesto prenumeratorių laikraščiui gaunamų pajamų) ar net 80 proc. daugiau (iš kaimo skaitytojo) nei šiemet.

Argi mes galime lygintis su Prezidentės remiamais užsienyje dirbančiais kūrybiniais darbuotojais, kurie, kaip sako Prezidentės patarėja, pridėtinės vertės mokestį (PVM) turėtų mokėti, jei jų pajamos viršija 100 tūkst. Lt? Daugumos „XXI amžiaus“ darbuotojų pajamos nesudaro nė 20-os dalies šios sumos, o nuo mūsų nuplėšiama 21 proc. dydžio PVM. Argi gali „XXI amžius“ lygintis su tokiais bankrotą patiriančiais spaudos galiūnais, kaip, pavyzdžiui, jau užsidarantis Graikijos dienraštis „To Vima“, kuriame dirba apie 200 žmonių, iš jų 150 žurnalistų, ar dešiniosios pakraipos dienraštis „Apogevmatini“, po 58 metų leidimo bankrutavęs, kai apie 130 jo darbuotojų liko be atlyginimų ir darbo? Bet tai ir nestebina, nes kairiajai Graikijos socialistų vyriausybei tinka dešiniosios spaudos uždarymas. Tik kokius tikslus turi Lietuvos „centro dešinioji“ Vyriausybė, naikindama lietuvišką spaudą?

© 2010 „XXI amžius“