2010 m. gruodžio 17 d.
Nr. 92
(1877)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Tik blaivus žmogus randa išeitį

Jurgis Bielinis

Atkūrus nepriklausomybę galvojome, kad atkursime blaivią Lietuvą. Tačiau, deja, atkūrėme tik M. Valančiaus blaivybės sąjūdį. 1990 metais, kai buvau išrinktas į Jonavos rajono Tarybą, suagitavau Tarybos narius kreiptis į kitų rajonų Tarybas, kad visi kartu Aukščiausiosios Tarybos pareikalautume kuo skubiau svarstyti M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio pateiktą Alkoholio monopolio įstatymo projektą, koks buvo priimtas Pirmosios Respublikos laikais. Dėl to aplankiau didžiąją dalį Lietuvos rajonų Tarybų, susitikau su jų pirmininkais, merais, vyskupais, kardinolu V. Sladkevičiumi. Žinau, visi jie pritarė Jonavos tarybos iniciatyvai – nepritarė tik Utenos rajono  Taryba. Aukščiausioji Taryba ir nesvarstė M. Valančiaus Blaivybės Sąjūdžio pateikto projekto – atrašė, kad yra svarbesnių darbų...  

Per tą laiką daug nelaimėlių kėliau iš vandens apsemtų griovių, patvorių, nuo pakelių, tvenkinių... Visi jie jau atgulė amžinojo poilsio... Kiek biudžeto lėšų išleista jų auginimui, mokymui, gydymui ir laidotuvėms, jų vaikų auginimui. Prieškario Lietuvos ekonomistai skaičiavo, kad vienas litas, išleistas alkoholiui, duoda 4 litus nuostolio. O kur dar genų sutrikimai... Ir taip vyksta jau 20 metų.

Prisimenu, kokiomis graudžiomis krokodilo ašaromis verkė alkoholio, alaus varyklų  savininkai, kai buvo pasiūlyta uždrausti alaus reklamą krepšinio varžybose: „Krepšinis ir alus vienija mus“.  Alaus gamintojai gąsdino krepšinio ir viso Lietuvos sporto žlugimu. Nežlugo nei Lietuva, nei jos krepšinis. Atvirkščiai – mūsų komanda iškovojo Pasaulio žaidynių bronzos medalius.

Neseniai Seimas atmetė įstatymo pataisą, kuria būtų leista dabartiniuose dvaruose gaminti naminukę, o pakelės smuklėse, vadinamose turizmo sodybose, demonstruoti vadinamąjį tautinį paveldą – naminukę. Ačiū.

Lapkričio 11 dieną Seimo valdantieji TS-LKD nesėkmingai pabandė apsišvarinti, kaip Seimui rekomendavo Konstitucinis Teismas. Tačiau pasirodė, kad tokių sacharukų ir karaliukų Seime ne vienas ir ne du, kad užpakalis svyla dar kelioms dešimtims seimūnų, tad jie ir pasipriešino.

 Anksčiau Seime priimti alkoholio pardavimą ribojantys įstatymai Lietuvai davė gerų vaisių,  o alkoholio gamintojams – didelių nuostolių, mat jų produkcijos neišperka. Jie vėl pravirko krokodilo ašaromis, kad neturi iš ko atlyginimų darbininkams mokėti. Vadinasi, reikia grąžinti ankstesnius Lietuvos girdymą skatinančius įstatymus. Taip lapkričio 30 dieną ir buvo padaryta – panaikinti antialkoholiniai įstatymai. Dauguma seimūnų labai mėgsta pinigus, o darbas Seime – aukso kasyklos. Alkoholio gamintojai, ir ne tik jie, už prastumtus įstatymus seimūnams atsilygina. Kas gali paneigti, kad ir šį kartą visiems ar bent daliai šio perversmo dalyvių nebuvo sumokėta asmeniškai ar pažadėta paremti per savivaldybių rinkimus...

 Mano nuomone, seimūnai nežino matematinės aksiomos: „Jei prie be galo didelio skaičiaus pridėsi ar atimsi mažą skaičių, vis tiek liks didelis skaičius“. Šiuo metu Lietuvoje yra 319000 bedarbių, jeigu prie jų pridėti dar 1000 alkoholio pramonės darbininkų bedarbių, tai bedarbių skaičius padidės  nedideliu procentu.  Šitie velnio pragaran nenunešti seimūnai nepagalvoja, kad vieneri metai  tūkstančiui nuo alkoholio priklausomų žmonių gali būti paskutiniai, o kur  dar kitos skaudžios netektys...

Jie galvoja esą inteligentai... Cha cha cha! Štai ką inteligentu vadino Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tėvas daktaras Leonas Petkevičius iš Joniškėlio, didis XIX amžiaus pabaigos Lietuvos švietėjas: Tik toks žmogus nusipelno garbingo inteligento vardo, kuris darbuojasi liaudies naudai, stengiasi kelti jos gerovę ir kultūrą, visa širdimi atsiliepia į jos visus vargus. Žmonės, kurie mokyti ir kurie savo mokslu liaudžiai nešviečia, stovi žemiau už kiekvieną tamsuolį, nes įgiję tokią brangenybę, turtą, šviesą niekais leidžia naikina. Štai 2008–2012 metų Seimo „šviesuoliai“,  alkoholį propaguojančios partijos, pasivadinusios skambiais vardais: Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“, „Prisikėlimo“ partija, Krikščionių partija, Socialdemokratų partija ir be jokios atsakomybės  liberalai. Ar Darbo partija, pasikliaudama savo nugirdytais rinkėjais (taip jau būta), gali sukurti darbo vietas? Ar su girtais piliečiais galima valstybėje atkurti tvarką ir teisingumą? Ar su girtais piliečiais galima prikelti valstybę? Ar krikščionys, girdydami  tautą, stiprins valstybę? Ar tikra socialdemokratų partija, atstovaudama darbininkams, drįstų jiems piršti alkoholį (S. Kairio partiečiams niekada į galvą nebūtų atėjusi tokia mintis), o neturintys atsakomybės liberalai – iš jų ir neverta ko nors kito tikėtis...

Kas tie 60 seimūnų, šiuo sunkiu metu smeigiantys Lietuvai į nugarą peilį? Kodėl tie 60 tautos išrinktųjų neranda kito būdo, kaip baigti su „bobutėmis“. Juk 1922 metais Lietuvoje tai buvo padaryta – priimtas „Alkoholio monopolio įstatymas“. Taigi Seime tikrų  tikriausia mafija susisuko lizdą. Būtų teisinga šias mafijozines partijas, kad žmonėms būtų aišku, tiesiog taip ir pavadinti: „mafijozinė Uspaskicho partija“,  „Pakso partija“, „Valinsko partija“, „Vagnoriaus partija“,  „AMB’o partija“, liberalų „Neatsakingoji  partija“.

Prieš 20 metų Aukščiausios Tarybos pastatas buvo mūsų šventovė, mes buvome pasiryžę ją ginti iki mirties. Jūs, mafijozinės Uspaskicho, Pakso, Valinsko, Vagnoriaus, AMB’o, liberalų partijos, mūsų šventovę pavertėte pragaro prieangiu. To nebuvo nuo Žečpospolitos laikų. Alkoholiu kelti ekonomiką?  Žinoma, tai kur kas lengviau, negu kontrabandą sulaikyti.                                            

Vartosi mūsų vyskupo Motiejaus Valančiaus kaulai karste, kad jo ainiai šitokiais niekšais tapo. Prisiminkime, kaip jis testamente rašė: „Mieli mano vaikeliai, ir po mano mirties aš noriu jums būti naudingas... Ir pakėlė žydai ir kitokie neprieteliai prieš mane didžiulį alasą, kad nustočiau barti jus, mano mieli vaikeliai, negerti arielkos. Kai nesutikau, jie man siūlė imti didžiulius pinigus, už kuriuos galėjau pastatyti dešimtį gražiausių bažnyčių. Aš atsisakiau, nes tikėjau, mano mieli vaikeliai, kad jūs išturėsite...“

Blaivus žmogus krizės ir bet kuriuo kitu sunkiu gyvenimo metu ieškos išeities, todėl ir lieka žmogumi. Girtas išeities neieškos,  jo turtas taps tokių partijų narių grobiu. Tačiau mafijai mūsų turto maža – jiems reikia mūsų mirties, reikia erdvės. Jiems alkoholis – katalizatorius tikslui pasiekti... Kitais metais tokie patys užsienio mafijozai pusvelčiu supirkinės mūsų protėvių žemę...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija