| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Šventinio Betliejaus džiaugsmai ir rūpesčiai Mindaugas BUIKA
Maldininkų gausa skatina ekonomiką Artėjant Kalėdoms pasaulio krikščionių žvilgsniai kaip visuomet yra nukreipti į Kristaus tėvynę, Šventąją Žemę, su užuojauta ir giliu susirūpinimu prisimenant čia ir visame Artimųjų Rytų regione gyvenančių tikėjimo brolių ir sesių sunkumus gausių ir smurtingų konfliktų akivaizdoje. Tačiau maloniai ir viltingai nuteikia tarptautinės žiniasklaidos informacija apie palyginus taikią dabartinę padėtį pačiame Išganytojo gimtajame mieste Betliejuje, kuriame per Kalėdas laukiama rekordinio maldininkų skaičiaus. Izraelio turizmo ministerijos duomenimis, iki šių 2010 metų pabaigos Šventąją Žemę turi aplankyti apie 2,4 milijonų krikščionių piligrimų, t. y. dvigubai daugiau nei 2009 metais. Dauguma maldininkų aplanko ir Betliejų, o šiemet į Kalėdų iškilmes jų laukiama atvykstant iki 100 tūkstančių (gerokai daugiau nei praėjusiais metais, kai liturginėse šventėse dalyvavo 7 tūkstančiai piligrimų). Pranešama, kad visos Betliejaus viešbučių vietos jau iš anksto buvo rezervuotos, skubiai statomi dar keturi nauji viešbučiai. Taigi, pirmą kartą per daugelį metų vietiniai prekybininkai ir turizmo industrijos darbuotojai yra optimistiškai nusiteikę ir rodo pasitikėjimą savo ekonomika. Pranešama, kad daugumai verslininkų 2010-ieji buvo geriausi pajamų atžvilgiu viso pastarojo dešimtmečio laikotarpiu. Nedarbo lygis nuolat mažėja nuo antrosios intifados (palestiniečių sukilimo prieš Izraelio okupaciją) pabaigos 2005 metais, kai bedarbių lygis buvo pasiekęs netgi 45 proc. visos darbo jėgos. Dabar bedarbių yra dvigubai mažiau ir dėl vyriausybės pastangų mokesčių sumažinimo kas paskatino palestiniečių investicijas į savojo miesto ekonomiką. Tenka pastebėti, kad nors Izraelio ir Palestiniečių taikos derybos, nepaisant visų Jungtinių Valstijų bei tarptautinės bendruomenės paskatų, vyksta gana vangiai, tačiau turizmo ir piligrimų kelionių reikalus abi šalys sugeba neblogai koordinuoti. Tiesa, ir čia yra nemažai sunkumų dėl Betliejų beveik juosiančios Izraelio pastatytos vadinamosios saugumo sienos (baiminantis teroristų išpuolių) ir kontrolės punktų, labai kliudančių susisiekimą tarp gretimų Betliejaus ir Jeruzalės miestų. Tačiau Kalėdų laikotarpiu Izraelio valdžia šiemet padarė tam tikrų nuolaidų nuo gruodžio 19 dienos išdavė specialius leidimus visam mėnesiui vietos krikščionims, kad jie per šventes galėtų aplankyti Betliejų ir kitus miestus, susitikti su savo artimųjų ir draugų šeimomis. Deja, nors maldininkų ir turistų srautas į Šventąją Žemę didėja, pačių vietinių krikščionių skaičius nuolat mažėja. Štai Jeruzalėje per pastaruosius penkiasdešimt metų krikščionių dalis sumažėjo dešimteriopai nuo 20 proc. iki vos 2 proc. Betliejuje krikščionių dalis per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjo nuo 60 proc. iki 15 proc. Didelę įtaką šiam nerimą keliančiam procesui daro nesibaigianti Izraelio okupacija (nors pačiame Izraelyje krikščionių daugėja) ir autonominės palestiniečių administracijos įvedamos vis griežtesnės islamiškosios įstatyminės nuostatos, įteisinančios faktišką krikščionių diskriminaciją. Ligoninėje gimė 50-tūkstantasis kūdikis Laukiant Kristaus Gimimo ir Švč. Mergelės Marijos didžiosios motinystės liturginio šventimo prisimintina ir viena svarbiausių Betliejaus krikščionių institucijų netoliese Gimimo bazilikos įsikūrusi Šventosios Šeimos ligoninė, šiemet paminėjusi savosios veiklos 20-ąsias metines. Maltos katalikiškam ordinui priklausančioje ginekologines ir pediatrines paslaugas teikiančioje medicinos įstaigoje, žinoma, negimę kūdikiai per abortus nėra žudomi, tačiau gimimų skaičius tikrai yra didelis. Spalio 18 dieną Šv. Šeimos ligoninėje priimtas 50-tūkstantasis (!) kūdikis, kurio susilaukė motina jauna 19-metė studentė Hafsa Radaja. Tai didelis džiaugsmas ne tik pačiai Hafsai, kilusiai iš aštuonių vaikų musulmonų šeimos, naujagimės 24 metų tėvui Isamui bei jų artimiesiems, bet ir visai prasmingą jubiliejų mininčiai Betliejaus Šeimos ligoninei. Šis gimimas buvo labai jaudinantis ir simbolinis, patvirtinantis mūsų institucijos ateitį, sakė ligoninės generalinis direktorius dr. Žakas Koitgenas. Šiuolaikine įranga su neonataline priežiūra ir mobiliomis priemonėmis aprūpintoje ligoninėje kasmet išgelbėjama šimtai prieš laiką gimusių kūdikių, ypatingą globą rodant vargingoms Judėjos regiono šeimoms. Daktaras Ž. Koitgenas sakė, kad jam buvo malonu, jog Šventosios Šeimos ligoninėje gimęs jubiliejinis kūdikis buvo mergaitė. Juk moterys yra ateities simbolis ir šioje šalyje mes turime daug darbuotis, kad Palestinos moterys turėtų pilnas teises, įskaitant ir reikiamą medicininę globą, pabrėžė Betliejaus ligoninės vadovas. Istorinis susitarimas dėl šventovės remonto Iš Betliejaus pasiekė ir viltingos ekumeninio bendradarbiavimo žinios, nes, kaip neseniai pranešė Vatikano radijas, vietinės Katalikų, Stačiatikių ir Armėnų Bažnyčios priėmė bendrą istorinį sprendimą dėl Kristaus Gimimo bazilikos stogo restauravimo. Susitarimą pasirašė Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vadovas tėvas Pierbatista Picabela, pagrindinis šventovės administratorius Jeruzalės stačiatikių patriarchas Teofilis III bei armėnų patriarcho atstovas arkivyskupas Tarkomas Manukianas. Sutartis buvo pasirašyta rugsėjo mėnesį dalyvaujant Palestiniečių administracijos premjerui Salamui Fajadui bei kitiems aukštiems pareigūnams. Anot pranciškono kunigo P. Picabelos, tai ženklina naujo sambūvio Betliejuje pradžią, nes senoji Kristaus Gimimo bazilika, kurią reikia būtinai restauruoti, ilgai buvo krikščioniškų konfesijų tarpusavio nesusikalbėjimo simboliu. Vyriausias kustodas išreiškė viltį, kad dabar bazilika taps Bažnyčių bendradarbiavimo vieta ir ši ekumeninė iniciatyva bus perkelta į kitas Šventosios Žemės vietas, kurių atnaujinimui reikia visų bendrasavininkų susitarimo. Kaip minėta, prie sutarties dėl Betliejaus šventovės prisidėjo Palestinos valdžia, kuri skyrė milijoną dolerių restauravimo darbams. Jau anksčiau Palestiniečių savivaldos prezidentas Mahmudas Abasas (Abu Mazenas) ragino Bažnyčių vadovus šiuo reikalu kuo greičiau susitarti, nes Betliejaus šventovė, pagal tradiciją stovinti toje vietoje, kur prieš 2000 metų gimė Išganytojas, yra labai prastos būklės. Paskutinį kartą Gimimo bazilika buvo restauruota 1832 metais, kai Palestina priklausė Turkų osmanų imperijai. Ypač būtina sutvarkyti šventovės stogą, nes lietui lyjant vanduo patenka į vidų ir gadina istorines mozaikas ir freskas. Kristaus Gimimo bazilika yra ne tik viena svarbiausių krikščionybės šventų vietų, bet ir viena seniausių bažnyčių. Katedrą IV amžiaus pradžioje pastatė į krikščionybę atsivertęs antikinės Romos imperatorius Konstantinas. Vėliau VI amžiuje imperatorius Justinianas ją iš naujo perstatė. Dabartinio Gimimo bazilikos stogo struktūra siekia XV amžių, kada vyko šventovės didžiausi restauravimo darbai.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |