2010 m. gruodžio 31 d.
Nr. 95
(1880)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

E. Kusaitės byla – uždaruose posėdžiuose

Eglė Kusaitė
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Ketvirtadienį, gruodžio 23-iąją, Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad terorizmu kaltinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės byla bus nagrinėjama neviešuose posėdžiuose. Tai sukėlė ne tik E. Kusaitės, bet ir į jos teismą gausiai susirinkusių visuomenės veikėjų pasipiktinimą – apie 20 žmonių garsiai replikavo, kad Lietuva rūpinasi demokratija Baltarusijoje, bet visiškai nežiūri, kas dedasi Lietuvoje. „Teismas yra priėmęs nutartį bylą nagrinėti neviešame posėdyje, ne proceso dalyvius prašome palikti salę“, – tik prasidėjus posėdžiui paskelbė trijų teisėjų kolegijai pirmininkaujanti Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Švedienė.

Toks teisėjos pareiškimas akivaizdžiai parodė, kad teismas yra šališkas ir iš anksto jau yra priėmęs sprendimą. Susirinkusieji piktinosi teismo sprendimu uždrausti byla besidomintiems žmonėms dalyvauti teismo posėdžiuose: „Ko jūs bijote, nurodykite motyvus!“ – piktinosi susirinkusieji. Kai E. Kusaitė pareikalavo teismo bylą nagrinėti viešame posėdyje, kad visuomenė viską sužinotų, teisėja nurodė, jog į jos žodžius nebus reaguota – esą jai dar nesuteiktas žodis. Po kelių minučių teisėjai išėjo iš salės – paaiškėjo, kad E. Kusaitė pareiškė nušalinimą visiems trims teisėjams. „Esu įsitikinusi, kad jie neketina objektyviai ištirti mano bylos ir siekia mane pasodinti, taip siekiama mane sužlugdyti“, – sakė E. Kusaitė. Tačiau teisėjų kolegija nusprendė nepatenkinti E. Kusaitės prašymo nušalinti teismą. Tada tokį prašymą pareiškė ir jos advokatas. Į koridorių išėjusi E. Kusaitė skundėsi, kad teismas jos net nenori išklausyti – skaitant vieną prašymą kolegijai pirmininkaujanti V. Švedienė ją nutraukė ir neleido daugiau kalbėti. „Jie per porą sekundžių nutarė atmesti visus gynėjo prašymus, – sakė E. Kusaitė. – Per porą sekundžių – net nebuvo jokio žodinio svarstymo“. Ji prisipažino, kad teismo prašė sujungti bylą su Rusijoje atliekamu tyrimu, kuriame figūruoja du jos draugai Apti Magmadovas ir Aišat Magmadova, tačiau teisėjai atmetė šį prašymą. E. Kusaitė taip pat aiškino, kad valstybės kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda „net nesistengia savo argumentų pagrįsti, o teisėjas visus priima kaip tikrus“. Terorizmu kaltinama mergina siekė nušalinti prokurorą, tačiau jos prašymas, kaip ir nušalinti teisėjus, buvo atmestas. „Tiesiog sunku yra žinoti, kad siekiama su tavimi susidoroti, ir siekiama teisinėmis priemonėmis – maniau, kad Lietuva yra valstybė, kurioje yra Konstitucija, yra žmogaus teisės, bet šiuo atveju viskas yra sumindoma, paminama, paversta dulkėmis“, – žurnalistams aiškino E. Kusaitė.

Tuo tarpu terorizmu kaltinamą merginą aktyviai palaikantys visuomenės veikėjai kreipėsi į teismo vadovus ir prašė išaiškinti, ar pagrįstai teisėjų kolegija nusprendė bylą nagrinėti neviešame posėdyje. „Mums sakė, kad buvo pažeistos procedūros“, – susirinkusiems aiškino signataras Algirdas Endriukaitis. Posėdžiui pasibaigus prokuroras M. Dūda žurnalistams sakė, kad sprendimas bylą nagrinėti neviešuose posėdžiuose buvo priimtas dar lapkričio 29-ąją, kai visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota teismui. Pasak prokuroro, tokį sprendimą teismas priėmė savo iniciatyva. „Byloje bus apklausiami liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas, yra grėsmė pagarsinti tam tikrus operatyvinės veiklos būdus, metodus“, – teismo motyvus įvardijo valstybės kaltintojas. Paklaustas, kaip vertina E. Kusaitės ir jos gynėjo prašymus nušalinti teisėjus bei valstybės kaltintoją, M. Dūda sakė: „Paprastai vertinu – procesiškai kaltinamoji turi teisę reikšti nušalinimą, ji ja pasinaudojo ir tas jos prašymas dėl mano nušalinimo buvo išspręstas“.

Toliau E. Kusaitės byla bus nagrinėjama kitų metų kovo mėnesį – šiame posėdyje prokuroras turėtų pagarsinti kaltinamąjį aktą. Be to, ketinama pradėti liudytojų ir kaltinamosios apklausas.

Prokuratūros kaltinamajame akte teigiama, jog E. Kusaitė ketino susisprogdinti Rusijos strateginės reikšmės objekte – karinėse bazėse, kuriose buvo laikomi asmenys, kariavę Čečėnijoje, siekdama sunkių padarinių – tai yra nužudyti kuo daugiau žmonių, sukelti paniką ir išgąstį. E. Kusaitė sulaikyta 2009 metų spalio 24 dieną, kai rengėsi išvykti į Rusiją. Ji esą yra priėmusi islamą ir internetu nuolat bendravo su čečėnų tautybės asmenimis. Pati mergina savo kaltės nepripažįsta, o savo liudijimuose teismuose tvirtino, kad ją radikaliems veiksmams esą skatino Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai arba su jais susiję asmenys. Ji yra teigusi, kad tuomet, kai buvo suimta, jai teko patirti tiek Lietuvos, tiek Rusijos pareigūnų fizinį ir psichologinį smurtą.

Dieną prieš teismo posėdį Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. Kusaitės pateikto skundo, kuriame nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai prieš ją naudojo smurtą. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras konstatavo, kad merginos skundas esą „nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis“. Pasak prokuratūros, nustatyta, kad nepadaryta jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Anksčiau Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius nerado įrodymų, kad terorizmu įtariama E. Kusaitė būtų buvusi mušama – esą sunku nustatyti, kas iš tiesų įvyko prieš 5 ar 6 mėnesius.

Tuo tarpu gruodžio 23-iąją Rusijos generalinė prokuratūra teismui perdavė čečėnų tautybės brolio ir sesers Magmadovų, kurie, kaip teigiama, įtikinėjo Lietuvoje terorizmu kaltinamą Eglę Kusaitę susisprogdinti, bylą. Pasak prokuratūros pranešimo, A. Magmadovas ir jo sesuo naudodamiesi mobiliuoju telefonu bei internetu įkalbinėjo Lietuvos pilietę E. Kusaitę dalyvauti grupuotėje ir susisprogdinti viešoje vietoje Rusijoje.  Pasak rusų prokurorų, A. Magmadovas 2009 metais įstojo į Čečėnijoje veikiančios ginkluotos grupuotės „Imarat Kavkaz“ gretas. Grupuotės vadeivos esą pavedė A. Magmadovui parinkti islamą išpažįstančias moteris ir ideologiškai jas parengti teroristiniam aktui įvykdyti. „E. Kusaitei atvykus į Maskvą A. Magmadovas turėjo nugabenti ją Čečėnijoje įsikūrusiai grupuotei. Atlikus parengimą, grupuotės vadovai turėjo nustatyti teroristinio akto vietą, laiką ir būdą bei aprūpinti E. Kusaitę reikalingomis priemonėmis. Magmadovai iš anksto su ja sutarė, kad nusikaltimas bus nukreiptas prieš Rusijos karius“, – teigia Rusijos prokuratūra.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija