| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Rekolekcijos Truskavoje
Gruodžio 1112 dienomis Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios Alfa kurso lankytojai su Prisikėlimo bažnyčios Marijos legiono legionierėmis dalyvavo rekolekcijose Truskavoje. Truskavoje visus kaip brangiausius svečius pasitiko vienuolė sesė Emenuela, katechetės Sigita, Daiva, Laura, Edita bei Truskavos kunigas Albertas. Rekolekcijų dienotvarkės niekas, išskyrus organizatorius, nežinojo. Apie prasidedančias vienokias ar kitokias priemones o jų buvo daug ir įvairių skelbdavo Sigitos rankose suskambėjęs varpelis. Pirmasis vakaras susipažinimo vakaras, Šv. Dvasios liudijimai ir t. t. Nedidelės jaukios salės, kurioje vyko visi renginiai, grindis dengė didelis raudonas kilimas, ant kurio visi sėdėjo, klūpojo, piešė ir šoko. Kad visi susipažintų ir pasijustų savi, sesė Emenuela pasiūlė tokį žaidimą: vaikščioti ratu nulenkus galvas ir įsivaizduoti esant svetimoje šalyje, kur niekas nepažįsta, kur žmonės šneka nesuprantama kalba. Vėliau pasiūlė pakelti galvas ir vaikščioti ne ratu, o vienas pro kitą, žiūrint sutiktam į akis ir nusišypsant. Dar vėliau ne tik šypsotis, bet ir broliškai apsikabinti. Ir iš tikrųjų šypsenos, nuoširdūs apsikabinimai labai greitai ištirpdė svetimumo jausmą, visi pasijuto artimi, savi. Paskui buvo šlovinamas Dievas šokant senąjį žydų šlovinimo šokį su žvakelėmis. Vidury raudonojo kilimo degė trys žvakės, o visi ratu šoko atsisukdami į centrą ir keldami žvakeles, tarsi savo širdies liepsneles Viešpaties garbei. Šlovinimo giesmėms pritarė gitaros garsai. Antroji diena pranešimų, diskusijų, liudijimų, adoracijų, meditacijų, Šventojo Rašto skaitymo diena. Ryškiausias susitikimas, pokalbis-diskusija buvo su kunigu Albertu apie išpažinties svarbą. Visi labai nudžiugo išvydę atvykusį Vytauto bažnyčios kleboną kunigą Kęstutį. Prieš šv. Mišias visi ėjo išpažinties. Labai gražiai visa tai vyko: prie altoriaus ant žemės degė dvi žvakelės su kunigo vardu. Norintysis paimdavo žvakę ir keliaudavo pas norimą kunigą, o po išpažinties žvakę parnešdavo atgal, kurią pasiimdavo kitas. Šv. Mišias aukojo kunigas Albertas. Nuo jo veido nepradingo džiugi šypsena, jis pats visas spindėjo Šventosios Dvasios gerumu, švelnumu. Kristaus Prisikėlimo Bažnyčios Marijos legiono sesės Anastazija ir Kristina
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |